Antanas Stanevičius: "Amžiną atilsį Antanui Terleckui"

Atvažiavęs iš Vilniaus rytiniu traukiniu, Antanas Terleckas mėgdavo užsukti į „Klaipėdos“ laikraščio redakciją. Prasidėję mūsų pokalbiai dažnai baigdavosi pavakary Melnragėje.
 

Ilgai spėliojau, kodėl Jis norėjo su manimi pasikalbėti.

Pasirodo, priežastis labai paprasta: kartą laikraštyje parašiau idėją, kad Lietuvos valstybė kokiu nors būdu turėtų išpirkti iš Rusijos Federacijos Karaliaučiaus kraštą.

Tuo tikslu Lietuvai galėtų pasistengti padėti viso pasaulio, o ypač Amerikos, lietuviai...
Negalima nesižavėti Antano Terlecko asmenybe.

Šitiek iškentėjęs tarybiniuose kalėjimuose, jis nerodė jokių kankinio požymių.

Gaila, kad jo nebuvo aukštojoje nepriklausomos Lietuvos valdžioje, tačiau iš tiesų džiugu, kad tokį protingą, atkaklų Žmogų pagimdė lietuvių tauta.

Tebūna Jam lengva Lietuvos žemė, dėl kurios laisvės Jis negailėjo savęs.

Nupaveikslavau Antaną Terlecką su žmona Melnragėje, kurioje jis apsistodavo, apie 2002-2004 metus.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder