Ar Lietuva išgyvena pasitikėjimo institucijomis krizę? Ignas Vėgėlė apie Sauliaus Skvernelio situaciją

Analizuodamas teisinius faktus, I. Vėgėlė akcentuoja, kad šis atvejis nėra tik eilinė politinė kova – tai rimtas išbandymas Lietuvos teisinei sistemai ir Konstitucijos viršenybės principui.

Teisinis precedentas ir procedūriniai pažeidimai

I. Vėgėlė pabrėžia, kad kiekviena aukšto rango pareigūno situacija privalo būti vertinama per griežtą teisinę prizmę, atsiribojant nuo emocinių vertinimų.

Teisininkas atkreipia dėmesį, kad S. Skvernelio veiksmai turėtų būti analizuojami atsižvelgiant į tai, ar nebuvo pažeisti viešųjų ir privačių interesų derinimo principai. 

Pasak jo, demokratinėje valstybėje skaidrumo standartai yra vienodi visiems, o bet kokia abejonė dėl galimo piktnaudžiavimo pareigomis privalo būti išsklaidyta teisinėmis priemonėmis.

Analizėje akcentuojama, kad politinė atsakomybė dažnai eina koja kojon su teisine. 

Jei nustatomi faktai, rodantys, kad sprendimai buvo priimti galimai pažeidžiant nustatytą tvarką, politikas privalo prisiimti atsakomybę ne tik prieš teisėsaugos institucijas, bet ir prieš rinkėjus. 

I. Vėgėlė pastebi, kad dabartinė situacija kelia klausimų dėl to, kaip veikia vidiniai Seimo kontrolės mechanizmai ir ar jie yra pakankamai efektyvūs užkardyti galimus nusižengimus.

Visuomenės pasitikėjimas ir sistemos pokyčiai

Viena pagrindinių laidos temų – visuomenės susitelkimas kaip reali jėga politiniams pokyčiams.

I. Vėgėlė teigia, kad piliečių aktyvumas ir reikalavimas laikytis aukščiausių etikos standartų yra vienintelis būdas keisti ydingą politinę sistemą. 

Jis kviečia visuomenę ne tik stebėti procesus, bet ir aktyviai dalyvauti diskusijose, nes tik per viešumą galima pasiekti realių rezultatų.

© Ignas Vėgėlė / YouTube ekrano nuotr.

Teisininko nuomone, dabartinis politinis elitas dažnai jaučiasi nebaudžiamas dėl visuomenės apatijos. 

Todėl teisiniai faktai, kurie iškeliami į paviršių, turi tapti pamatu gilesnėms reformoms. S. Skvernelio atvejis, pasak I. Vėgėlės, gali tapti katalizatoriumi, priversiančiu peržiūrėti parlamentinės kontrolės taisykles ir sustiprinti teisinės valstybės pamatų apsaugą.

Išvados: Ką sako teisinė logika?

Baigdamas analizę, I. Vėgėlė reziumuoja, kad teisė negali tapti politinių susitarimų įrankiu. Faktai rodo, kad bet koks nukrypimas nuo Konstitucinių normų silpnina valstybę. 

Todėl S. Skvernelio situacijos atomazga parodys, ar Lietuva yra pasiruošusi bręsti kaip teisinė valstybė, kurioje įstatymas yra aukščiau už asmenines ambicijas ar politinę konjunktūrą.

Šaltinis: Giedrė Gorienė, Komentaras