Ar tikrai Palangai reikalingos „1006 kilometrų lenktynės“ vidurvasarį?

Kad vilniečiai ir kauniečiai geriau suprastų, pabandykite įsivaizduoti, kad Vilniuje keturims dienoms uždaro, pavyzdžiui, Geležinio Vilko gatvę prie Seimo, o Kaune – Islandijos plentą prie Megos. Teoriškai, važiuoti „per aplinkui“ galėtumėte, praktiškai – stovėtumėte nesibaigiančiame „kamštyje“.

Gal Palangai vasarą trūkstą renginių? O gal tie keli šimtai ralio žiūrovų taip gausiai papildo Palangos biudžetą, kad likusius metus nebereikia dirbti?

Ar ralio organizatoriai bei Palangos miesto valdžia, laiminanti tokio pobūdžio renginius, bent įsivaizduoja, su kokiais sunkumais susiduria gyvenantys, pavyzdžiui, Nemirsetos ir Vilimiškės kvartaluose - nei normaliai privažiuoti prie savo namų, nei išvažiuoti.

Pėstiesiems saugiai pereiti Klaipėdos plentą nuo Palangos miesto pietinės ribos iki Klaipėdos pl. ir Vėžių gatvių sankirtos – misija neįmanoma. Visame šiame 5 km ruože, kuriuo nenutrūkstamu srautu lekia tūkstančiai per apylanką nukreipiamų automobilių, nei vienos pėsčiųjų perėjos ar bent automobilių greitį mažinančių kalnelių.

Jei lenktynių organizatoriams bei Palangos valdžiai atrodo, kad toks renginys miestui mirtinai reikalingas, gal geriau šį ralį rengti rudenį, žiemą ar pavasarį, kai eismas ne toks intensyvus, apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos pustuštės, o renginių Palangoje negausu? Ekstremaliomis oro sąlygomis ir pačios lenktynės būtų įdomesnės.

Jei tebemanote, kad ralis būtinai turi vykti vidurvasarį, siūlau pakoreguoti lenktynių trasą – lenktynes rengti ne magistraliniame kelyje, o pačioje Palangoje, pavyzdžiui Basanavičiaus gatvėje – dviratininkams ir paspirtukininkams eismas joje juk draudžiamas, todėl lenktyniniai automobiliai laisvai galėtų joje lakstyti, o žiūrovai - patogiai stebėti tiesiai iš kavinių, nepakeldami savų sėdimųjų.

Alternatyvus variantas – lenktynių trasai parinkti tas gatves, kuriose gyvena Palangos miesto valdžios atstovai.

Už? Prieš? Susilaikę?