Ir tai yra tiesa. Vienos valstybės gyvena XVII amžiuje, kaip dabarties Rusija ar Iranas, kitos perėjo į XXI amžių, kaip dauguma Europos šalių, trečios bando sujungti praeities idealus su naujausiomis technologijomis ir sukuria kažką panašaus į kentaurą ar kupranugarį.
Tiesa, tai gali vykti ir šalies viduje. Galiu pateikti ne vieną pavyzdį iš Rusijos, kurioje kai kurios tautos gyvena XVII amžiuje, kitos persikraustė į XXI. Azijos šalyse neretai vyksta susidūrimai, kylantys ne iš jaunimo konfrontacijos su praeitimi, bet iš kultūrinių skirtumų.
Jei tas tarpas nėra labai didelis, viskas būna lyg ir gerai. Bet jei atotrūkis siekia šimtmečius, tuomet galimi visuomenės sukrėtimai, revoliucijos. Iliustruoti galima dešimtimis pavyzdžių, bet tai nėra mano tikslas. Dar kartą pabrėšiu – netolygumai lydi visas dideles šalis, bet neapeina ir mažesniųjų.
Tačiau pagrindinė problema yra kita. Valstybės, gyvenančios skirtinguose laikuose, gali priešingai suvokti ir spręsti konfliktus. Tiek vidinius, tiek išorinius. Tarkime, mes labai dažnai girdime, kad Kinijoje, Irane ar Rusijoje pažeidžiamos žmogaus teisės. Mums tai atrodo blogai ir mūsų netenkina tokia situacija.
Bet tų valstybių viduje nėra rimto supratimo, kas iš tikrųjų yra tos žmogaus teisės. Žinoma, viduramžiais jų dar nebuvo, o antikos laikais vergas buvo traktuojamas kaip daiktas ar įrankis.
Vertybių suvokimas valstybės viduje (visuomenėje) skiriasi ir Afrikoje, ir Azijoje, net Amerikoje. O nuo to yra tiesiogiai vystoma ateities vizija, kuri gali būti nukreipta ne tik į priekį, bet ir atgal. Dabar nesigilinsiu į valstybės, visuomenės tikslus Kinijoje ar Rusijoje, bet nesunku įžvelgti kas juda pirmyn, kas trypčioja vietoje, o kas suka atgal į praeitį.
Pasaulyje yra per 200 valstybių, jos labai skirtingos. Vienos tik išeina iš viduramžių, kitos šimtmečiais vystėsi ir pasiekė XXI amžių, kai kurios vis dar nori sukti atgal. Įprastai visos jos vienaip ar kitaip paveiktos tarpusavio santykių, beveik visos priklauso JTO. (Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) – tarptautinė organizacija, kurios tikslas yra palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, plėtoti draugiškus tautų santykius bei siekti tarptautinio bendradarbiavimo. Tai didžiausia ir labiausiai pasaulyje žinoma tarptautinė organizacija).
Čia ir ryškėja demokratijos trūkumai, kai nedemokratinės valstybės pradeda diktuoti savo valią. Tai tampa panašu į psichiatrinę ligoninę, kurioje sprendimai priimami lygiu ir slaptu balsavimu. Tiesa, galima ir neslaptu, taip vyksta JTO. Kiekviena visuomenė turi savo ateities viziją. Lietuva savo laiku siekė demokratinės valstybės statuso laisvų tautų sąjungoje.
Tas tikslas lyg ir įgyvendintas. Dabar reikia eiti toliau.
Kas taps tokiu ateities modeliu? JAV, Anglija, Vokietija?
Gal susikursime patys?
Ką rinksimės?
Kur eisime?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą