Baltarusiškų trąšų tranzito krizė: pragmatizmas prieš vertybinę užsienio politiką
Ekonominis pragmatizmas ir kaimynų šešėlis
„Nemuno aušros“ vicepirmininkas Robertas Puchovičius įsitikinęs, kad klausimas dėl trąšų sugrįš į darbotvarkę, ypač keičiantis JAV politiniam vėjui.
Pasak politiko, Lietuva privalo turėti aiškų planą, o ne tik stebėti procesus iš šalies.
R. Puchovičius pabrėžia, kad jei JAV ar kitos sąjungininkės nuspręs trąšas „paleisti“, o Lietuva užsispirs, produkcija tiesiog nukeliaus per Latviją ar Lenkiją.
Tokiu atveju Lietuva liktų be ekonominės naudos, o rezultatas būtų tas pats – Baltarusijos režimas gautų savo pelną kitais keliais.
Vytautas Sinica: „Tai nėra principinga – tai kenkimas sau ir Ukrainai“
Politologas, Seimo narys Vytautas Sinica griežtai kritikuoja pastarųjų metų užsienio politiką, vadindamas ją „ideologiniu aklumu“.
Jo teigimu, 2021 metais priimtas sprendimas uždrausti baltarusiškų trąšų tranzitą tapo didžiausia dovana Kremliui.
Kol Lietuva „principingai“ atsisakė pajamų, Rusija perėmė Baltarusijos tranzito srautus ir tapo didžiausia kalio trąšų eksportuotoja pasaulyje.
V. Sinica pabrėžia paradoksą: Lietuva uždarė kelius Baltarusijos produkcijai, tačiau tuo pat metu fiksavo išaugusį trąšų importą iš pačios Rusijos.
Pasak jo, JAV prezidentui Donaldui Trumpui tiesiant ranką Aliaksandrui Lukašenkai, Lietuva privalo ne stebėti ir piktintis, o išsikovoti maksimalią naudą: didesnę tranzito kainą, pajamas gynybai ir hibridinių atakų nutraukimą.
Valstybės vadovų pozicija išlieka tvirta
Nepaisant spaudimo ir dalies politikų raginimų būti „lankstesniems“, šalies prezidentas Gitanas Nausėda laikosi griežtos linijos.
Jo teigimu, kol Aliaksandro Lukašenkos režimas tęsia hibridinę ataką prieš Lietuvą, apie jokį tranzito atnaujinimą negali būti nė kalbos.
Užsienio reikalų ministerija taip pat akcentuoja, kad sprendimai turi būti derinami su visomis sąjungininkėmis, siekiant bendro ir vieningo atsako, o ne pavienių ekonominių nuolaidų agresoriaus partneriui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą