Filosofijos daktarės Nidos Vasiliauskaitės nuomone Lietuvoje įvykdytas valstybės perversmas
(4)Įvyko valstybės perversmas?
Vieni Seimo nariai gali pašalinti kitus, tad faktiškai įvyko, ką galėjome anksčiau įtarti, kad vyksta de facto, tai dabar jau de jure įvyko valstybės perversmas: 1926-ieji. Vėl ta pati kompanija padarė tą patį.
Mes nebesam demokratija, respublika, tai neturi nieko bendro su liberalumu, reiškia visi tie rinkėjai, kurie pasitikėjo Seimo nariais, dabar prarandančiais teisę jais būti, vykdyti savo pareigas, dalyvauti įstatymų kūrime ir svarstyme, balsavime, visi šie rinkėjai irgi paskelbiami faktiškai nebe piliečiais, neturinčiais savo legitimių atstovų.
Pačiu brutaliausiu būdu jie yra eliminuojami, potencialiai neribotai ateičiai,
Tiesiog įvyko režimo santvarkos pakeitimas,
Rūta JANUTIENĖ:
- Ligita Girskienė (Seimo narė - red. pastaba) šitoj studijoj, šią savaitę pasakė, kad Šimonytė Velykoms pateiks mums tą malonią naujieną, jos neliks. Jūs manote, kad tai yra įmanoma? Skandalas po skandalo, korupciniai skandalai po korupcinių skandalų, ar ji išlaikys?
Nida VASILIAUSKAITĖ:
- Čia jau turbūt klausimas ne kiek skandalų gali priversti šią vyriausybę pasitraukti, bet veikiau kalba apie kitas priemones, apie kitus būdus? Nes ji jau dabar yra išsėmusi visus pasitikėjimo kreditus, padariusi praktiškai visus įmanomus politiškai neteisėtus veiksmus ir politinius nusikaltimus.
Savo noru jie nesitrauks, kad ir kokie susikompromitavę jie būtų, kad ir kokia visuomenė būtų jais nepatenkinta.
Šiuo atveju pašalinama dalis opoziciškai nusiteikusių Seimo narių, atsiminkim, nei vienas konservatorius ir nei vienas liberalas nėra nepritariantis rinktis galimybių paso arba jo neturintis.
Taigi nei vienas iš jų nebus pašalintas iš Seimo, pašalinti bus kiti...
Kokiu būdu ši vyriausybė šiaip jau gali būti įprastiniais būdais priversta, arba pati nutarti pasitraukti,
Regis - niekaip. Jie jau pademonstravo valią, mes neisim, kad ir kas būtų, kol mus fizinė jėga neišneš.
Tai čia ir atsakymas. Aš manyčiau, kad jie laikysis iš paskutiniųjų, tik todėl, kad jie žino, kas jiems gali būti, pasikeitus politinėms aplinkybėms, nes irgi, čia jau nebeperdedant, bet tiesiog konstatuojant faktą, tai ką jie daro, tai veiksmai lygintini ne su smulkiais kišenvagio nusikaltimais, reketininko, arba korumpuoto politiko veiksmais, kaip kažkada kažkoks "MG Baltic" skandalas galėjo išversti iš posto.
Čia jau yra ne tokio lygio dalykai, ką jie daro.
Tai yra kriminalinis nusikaltimas, aukščiausio rango valstybės išdavimas
Uzurpavimas nepriklausomos politinės galios, santvarkos demontavimas, tai yra kažkas, už ką atsakomybė būtų sprendžiam kariniame tribunole.
Žmonės tai žino, jeigu pasikeis politinė valdžia, jie žino, kas jų laukia.
Todėl jie jos (valdžios - red. pastaba), laikysis tol, kol tie laikantys piršteliai neatsileis, arba kažkas jų neatlenks.
Rūta JANUTIENĖ:
- Nida, aš su visa pagarba jums, vis dėlto esu skeptiška dėl jų baimės, kad juos kas nors nubaus. Aš tiesiog, kaip vyresnis žmogus, prisimenu Bražuolės tilto sprogdinimą ir vėlesnį prokuratūros tyrimą, kas buvo už to sprogdinimo.
Tai buvo atvejis, kai tirtas incidentas, nusikaltimas, kuris turėjo pakeisti istoriją. Turėjo būti neišvesta sovietų armija.
O už to stovėjo visiškai klusnūs šitai valdžiai, šitai partijai, arba tiems, iš ko jinai išsirutuliojo, politiškai pavaldūs žmonės.
Ten buvo konkretūs savanorių būriai, kurie klausydavosi, žiūrėdami į burną profesoriui Landsbergiui ir mėgindavo perskaityti jo mintis. Ten buvo padarytas nusikaltimas.
Iš tikrųjų viena moteris pakeitė istoriją, kurios raudonas chalatas sustabdė traukinį ir jisai nenukrito nuo bėgių.
Ir kaip nuo žąsies vanduo.
Seime pripažino ir dėl Šiaulių sprogdinimo, kada jiems palankūs žmonės, apginkluoti valstybės pinigais, sprogdino politinius oponentus.
Ir tai nuėjo, kaip nuo žąsies vanduo.
Tai jie įpratę nebūti baudžiami, už nusikaltimus prieš demokratiją, prieš valstybę, jie kliaunasi, kad politinis elitas nesugebės, kad prokurorai nesugebės.
Nida VASILIAUSKAITĖ:
Tikrai taip. Jie žino, kad tas politinis elitas, nesvarbu kokiai partijai jis priklauso, realiai vienaip ar kitaip kontroliuojamas jiems įprastais metodais, arba lojalus.
Jie be galo pasitiki savo išvystytais metodais suregzti intrigas, šantažuoti, gąsdinti, dalinti premijas, arba užsiminti, kad jas atims.
Jie tiki, kad tai yra absoliučiai veiksminga, jie galvoja, kad tai galioja visai žmonijai, kaip tokiai.
Jie neįsivaizduoja kitokių žmonių.
Labai linksma, kai jie įsivaizduoja mūsų galimą politinę opoziciją. Jie nieko kito negali padaryti, tiktai dėti į mūsų vietą save ir tada atitinkamai samprotauti apie visas galimas niekšiškas intencijas.
Nes jie neįsivaizduoja, kad gali būti kitaip, jie mano, kad tai ko norėtų jie, ir aš to noriu.
O kas gali norėti ko nors kito, jei jie patys nori Seimo nario arba premjero posto?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį ve.lt neatsako.
Rašyti komentarą