Gintaras Furmanavičius: Drakono žudikas Gabrielius Landsbergis tik trečioje „svajotojų" sąrašo vietoje
Neabejoju, kad šio sąrašo sudarinėtojai turėjo puikų humoro jausmą, ką rodo ne tik nominacijų pavadinimai, bet ir prizinė svarbiausiam Lietuvos anūkui skirta vieta.
Su kuo gi susigrūmė mūsų valstybės diplomatijos gigantas šioje rungtyje?
Pirmoji tarp svajotojų buvo paminėta Paryžiaus merė Anne Hidalgo, kuri siūlė pasauliui pažvelgti į miestą po automobilio.
Nuo 2014 metų, kai buvo išrinkta, ji siekė, kad Šviesų miestas taptų labiau tinkamas gyventi. Per miestą tekančios Senos upės pakrantėse buvo įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, o jų įrengimas tokiuose kultiniuose bulvaruose, kaip Rivoli gatvė atėmė gatvių erdves iš automobilių ir pakeitė Prancūzijos sostinės struktūrą.
O mes dar pykome ant permanentine šypsena amžinai pasipuošusio Gilmės Teodoros Remigijaus. Griauti Paryžių yra daug sunkiau, nei atvykus iš Tauragės griauti Vilnių.
Antrąją vietą svajotojų kategorijoje užėmė netyčia savo susirašinėjimą su Pfizer vadovu Albert Burla, kurio įmonėje įdarbintas jos sutuoktinis, ištrynusi EuroUršulė.
Ji šioje nominacijoje pavadinta „Pandemijos prezidente", nors yra niekieno nerinkta Europos Komisijos vadovė.
Savo prisistatymo 2019 metais Europos Parlamente kalboje, ponia von der Layen pristatė „geopolitinę" Komisiją, kuri daugiausia dėmesio skirs ekologiškumui didinti, skurdo problemai spręsti ir lyčių lygybei skatinti, kartu palikdama atviras duris plėtrai Vakarų Balkanuose.
Praėjus vos kelioms savaitėms, kai Europoje siautėjo COVID-19, jos programa buvo nukreipta į bandymą koordinuoti sąjungos narių veiklą, karštligiškai stabdant savo ekonomiką, uždarant sienas ir pradedant „ambicingas pastangas" kartu pirkti vakcinas.
Pikti liežuviai plaka, kad ponia iš šio sandėrio įvairių šaltinių duomenimis uždirbo ne vieną dešimtį milijonų europinigų, nekalbant apie ją persekiojančius korupcinius skandalus jai dar būnant Vokietijos gynybos ministre.
Ir pagaliau lietuviškos nacionalinės politikos žvaigždė angelišku Gabrieliaus vardu šiame eurosvajoklių čempionate padovanojo Lietuvai bronzos medalį.
Nominantui suteiktas garbingas „drakono žudiko" vardas, kuris originale skamba „the dragonslayer".
Nominanto nuopelnai įvardijami taip: „Gabrielius Landsbergis vadovauja kovai su Kinija. Lietuvos užsienio reikalų ministras nukreipė savo Baltijos valstybę į susidūrimą su Pekinu ir nerodo jokių ženklų, kad ketina sulėtinti tempą.
Netrukus po to, kai 2020 m. gruodį pradėjo eiti pareigas, G. Landsbergis paskelbė, kad Lietuva nebedalyvaus vadinamojoje diplomatinėje platformoje „17+1", kuria Kinija naudojasi, siekdama užmegzti ryšius su Vidurio ir Rytų Europos šalimis.
Netrukus po to Lietuva užsitraukė Pekino rūstybę, nes leido Taivanui įsteigti „Taivano" atstovybę Vilniuje. (Kinija tvirtina, kad ši sala yra šalies dalis ir pageidauja, kad vietoj jos būtų vartojamas „Taipėjus")."
Praėjus beveik dvejiems metams nuo drakono nugalėjimo, jau galima pažvelgti į pergalės kainą.
Kitaip, nei didžiosios ES šalys, pavyzdžiui Prancūzija ir Vokietija, kurių pramonė labai priklauso nuo prekybos su antrąja pagal dydį pasaulio ekonomika, ar kitos mažesnės šalys, tokios, kaip Vengrija ir Graikija, gaunančios nemažai užsienio investicijų iš Pekino, Lietuva Gabrieliaus asmenyje nusprendė, kad turi mažai ką prarasti, jei supykdys Kiniją.
Remiantis šių metų pradžios Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuva 2021-aisiais iš viso į Kiniją eksportavo prekių už 227,8 milijono eurų, tačiau 2022-aisiais skaičiai aiškiai rodo pasikeitusią situaciją: eksportas į Kiniją mažėjo daugiau nei dvigubai ir sudarė 99,6 milijonus eurų.
Čia galima priminti, kad streikuojančių mokytojų reikalavimams patenkinti premjeras biudžete įnirtingai neranda pinigų.
Tuo tarpu 2021-aisiais prekių importas iš šios šalies į Lietuvą siekė 1,571 milijardus eurų, o 2022-aisiais dar didėjo ir sudarė jau 1,986 milijardus eurų.
2023 metų sausio mėnesio duomenys rodo, kad Lietuva per šį mėnesį į Kiniją eksportavo prekių už 8,2 milijonus eurų, o importas iš jos siekė 153,4 milijonus eurų, tai yra buvo beveik 19 kartų didesnis. Komentarai nereikalingi.
Tik tokie iškilūs naujųjų laikų Lietuvos politikai, kaip Matas Maldeikis, gali šių skaičių fone tėkšti tokį kliedesį: „Lietuva laimėjo prekybos karą su Kinija". Tai iškilus politikas pareiškė rugsėjo mėnesio pabaigoje.
Be abejo, kai Matuko darbinė veikla versle 2006 metais prasideda ir 2010 metais baigiasi Vilniaus apskrities viršininko administracijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo titulu, o vėliau ištisą dešimtmetį triniesi seimo kanceliarijoje, tikrojo vertę kuriančio verslo atstovams sunku polemizuoti su tokio aukšto lygio ekonomistu.
Ir štai praėjusią savaitę netikėtai pasklinda žinia, kad į Lietuvą atvyksta Gabrieliaus kolega - Taivano užsienio reikalų ministras Joseph Wu.
Ir ką jūs manote?
Jis lankysis Seime, kur susitiks su Taivaną remiančiais parlamentarais, tuo tarpu Lietuvos vadovai bei užsienio reikalų Gabrielius susitikti su Josephu Wu neplanuoja.
Tačiau svečiui neverta nukabinti nosies.
Su juo susitiks iškilus Lietuvos politikas Maldeikių Matukas!
„Aptarsime bendradarbiavimą - tiek ekonominį, tiek investicijas abiejų pusių. Mes matome galimybes dar neišnaudotas. Iš esmės mes labai norėtume pasiūlyti Taivanui, kad Lietuva būtų vartai į Europos Sąjungos rinką", - agentūrai BNS praėjusią savaitę sakė parlamentinių ryšių su Taivanu grupės vadovas Matas Maldeikis.
Verta Matukui priminti, kad jo ir Gabrieliaus taip mylimas Taivanas į ekonomiką žiūri daug pragmatiškiau.
Apie investicijas Lietuvoje Taivanas paskelbė šių metų metų pradžioje. „Teltonikai" - 14 milijonų, „Oxipit" - trys su puse milijono, „Solitek" - 8 milijonų eurų paskola.
Tuo pat metu Taivano lustų gamybos milžinė TSMC skelbia, kad jų numatyto statyti fabriko Vokietijos mieste Dresdene vertė - 10 milijardų dolerių ir bus sukurta du tūkstančiai naujų darbo vietų.
Galiu tik dar kartą pakartoti: komentarai nereikalingi.
Toliau - dar gražiau.
Viešojoje erdvėje vėl įsiplieskus diskusijoms dėl Lietuvos politikos nuoseklumo Kinijos ir Taivano atžvilgiu, kuomet anūkas akivaizdžiai vengė susitikti su kolega iš Taivano, šalies diplomatijos galva netikėtai pareiškė, kad Užsienio reikalų ministerija palaiko ryšius su Pekino atstovais: „Apimties dabar įvardyti nenorėčiau, bet pokalbiai tikrai vyksta", - prieš savaitę su žiniasklaida koketavo Gabrielius Landsbergis.
Labai seniai, tolimais 2002 metais amerikietis Ronnie James Dio išleido albumą „Killing the Dragon".
Jo titulinėje dainoje tokiu pačiu pavadinimu yra tokie žodžiai: „Buvo tuščia metų metus /
Ir viskas turi baigtis /
Laikas vėl žudyti drakoną /
Atsiklaupk ir pažvelk į savo naująjį karalių
/ Skaitmeninės svajonės /
Ir nuostabūs dalykai, kurie tave erzina."
Kaip mėgsta sakyti Visatos valdovas, kas galėtų paneigti, kad muzikantų gentyje augusį anūką žygiams prieš drakoną įkvėpė jaunystėje atsitiktinai išgirsta ši roko daina?
Lietuvos Respublikos Konstitucija, 25 straipsnis
Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
Rašyti komentarą