Gintaras Furmanavičius: Valdžios daromų kvailysčių yra tiek daug, kad žmogaus atmintis vargiai gali jas sutalpinti

Tikriausiai didžiausia visada atrodo ta, kuri yra šviežiausia. Mūsų atveju tai be jokios abejonės vis dar einančio pareigas Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko solinis pasirodymas praėjusį savaitgalį.

Apie jį jau pasisakė visi, kas tik turi paskyrą socialiniame tinkle arba priklauso uždaram kurios nors pozicinės ar opozicinės žiniasklaidos nuomonės formuotojų ratui.

Kažką naujo pasakyti yra sudėtinga, todėl pažvelkime į visą situaciją kvailus klausimus uždavinėjančio vatmano akimis.

Ši netikėta lyg perkūnas iš giedro dangaus žinia apie tai, kad atsistatydinimo pareiškimą trenkė Krašto apsaugos ministras ir vienas populiariausių vyriausybės narių Arvydas Anušauskas, pasirodė penktadienio popietę.

Galima įvairiai vertinti šį politiką, tačiau būtina pastebėti, kad jis bei Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys buvo ta mažuma, kuri neleido karštagalviams konservatorių talibams, jau ne vieną mėnesį įnirtingai mušantiems karo būgnus, visiškai užvaldyti viešosios erdvės.

Pirmas kvailas klausimas: ar negali būti taip, kad šis ministras netiko į darnų konservatorių karo kurstytojų chorą ir todėl jam buvo pasiūlyta užleisti savo vietą, nors iki kadencijos pabaigos liko vos pusė metų?

Kaip visi žinome pirmasis viešoje erdvėje ištrimitavęs šią naujieną savo socialiniame tinkle buvo Lietuvos teisuolis Edmundas Jakilaitis.

„Komunikacinė krizė prasidėjo labai keistai: kai atsirado įrašai socialinėje erdvėje, aš neturėjau ministro prašymo", - guodėsi Ingrida Šimonytė agentūrai BNS.

Antras kvailas klausimas: kokiais kanalais Lietuvoje vaikšto ypatingai jautri informacija, jei Edmundas Jakilaitis apie tokio svarbaus ministro atsistatydinimą gali sužinoti anksčiau, nei tai sužino jo tiesioginis vadovas - ministras pirmininkas?

Tame pačiame įraše Edmundas Jakilaitis paskyrė ir pasitraukiančio ministro įpėdinį: „Ačiū Arvydui Anušauskui.

Pažiūrėsime, kaip seksis Laurynui Kasčiūnui."

Trečias kvailas klausimas: nuo kada teisingieji žurnalistai Lietuvoje skiria vyriausybės narius?

„Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas." Taip sako Lietuvos Respublikos Konstitucijos 92 straipsnis.

Apie E. Jakilaitį Konstitucijoje neradau nei vieno žodžio.

Ketvirtas klausimas: kodėl pas Respublikos Prezidentą šeštadienio rytą nuskubėjo pats pareigas paliekantis ministras, o ne premjeras su jo pareiškimu, kaip liepia Konstitucija?

„Vakar darbo dienos pabaigoje gavau premjerės pasiūlymą užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui ir pačiam užimti jo komiteto pirmininko vietą Seime.

Nuo kada teisingieji žurnalistai Lietuvoje skiria vyriausybės narius?

Jokių priekaištų dėl kokių nors neįgyvendintų Vyriausybės programos punktų man nebuvo išsakyta.

Tai buvo netikėtas pasiūlymas. Aš tos rokiruotės atsisakiau", - praėjusio šeštadienio rytą žurnalistams pasakojo A.Anušauskas.

Paklausykime, ką sako Seimo statuto 46 straipsnio 1 dalis: „Komitetas (išskyrus šio statuto 441 straipsnyje numatytus atvejus) renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją".

Kyla penktas kvailas klausimas: kaip vadinasi valstybė, kurioje premjeras dalina Seimo komitetų pirmininkų postus, nors statutas numato visai kitokią komiteto pirmininko skyrimo procedūrą ?

Pagaliau sulaukėme pirmadienio ir tik tuomet prabilo premjerė, į klausimą, kuo neįtiko Krašto apsaugos ministras, atsakiusi, jog A. Anušauskas per mažai stengiasi, kad būtų didinamas finansavimas gynybai, nesirūpina, kad būtų pildomas dėl paramos Ukrainai ištuštėjęs kariuomenės rezervas, nepakankamai stengiasi dėl šauktinių reformos ir šiaip viskas vyksta per lėtai.

Šeštas kvailas klausimas: kas Ingridai Šimonytei atvėrė akis po vizito Vokietijoje, kur ji lankėsi prieš savaitę, kad ji taip staiga pamatė tai, kas netrukdė jai dirbti su šiuo ministru trejus su puse metų?

Prieš palikdamas savo pareigas, ministras A. Anušauskas paleido galingą dūmų šaškę, kuri skambėjo taip: „Dėl praktiškai dalies pirkimų, žinoma, jautėme informacinį spaudimą iš šalies, buvo visko".

Žmonių kalba tai reiškia, kad A. Anušauskas teigia, kad jo pavaldiniams buvo siūlyti kyšiai.

Prezidentas po susitikimo su ministru sakė sužinojęs, kad dabar neteisėta įtaka gali būti daroma per Seimo narius iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kuriam vadovauja į A. Anušausko vietą E. Jakilaičio siūlomas L. Kasčiūnas.

Septintas kvailas klausimas: kodėl ministras apie korupciją prabilo tik tuomet, kai jam buvo pasiūlyta trauktis iš posto?

„A. Anušauskui pasakė trauktis, o jis pradėjo išsidirbinėti. Situacija galėjo būti labai paprasta: dėtų tyliai pareiškimą, nekalbėtų ir toks būtų džentelmeniškas normalios politikos viražas.

O dabar padarė kažkokią terlionę. O šiaip jis užkniso. Užkniso jo nedirbimas, ko reikia, mykimas, negebėjimas.

Sakyčiau - prikapsėjo", - svarstė vienas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Seimo narių, duodamas interviu tv3 žinioms.

Aštuntas kvailas klausimas: kas galėtų paneigti ar patvirtinti, kad viešojoje erdvėje sklandantys piktų liežuvių paskleisti gandai apie nuožmią kovą tarp vokiškų tankų ir ne vokiškų dronų lobistų bei jų vojažai pas atskirus seimūnus yra tik gandai?

Tie patys pikti liežuviai plaka, jog jėga iš ministro posto priverstas trauktis A. Anušauskas savo dėmesį ir energiją nukreips į Europos Parlamento rinkimus, kuriuose jis konservatorių partijos sąraše įrašytas aštuntuoju numeriu.

Kaip žinome, partijos rinkėjai turi teisę reitinguoti sąrašą, o A. Anušauskas šiuo metu yra populiariausias konservatorių politikas, todėl visai įmanoma, kad jis gali užsitikrinti penkmetį ramaus gyvenimo sau ir savo jaunai žmonai Briuselyje.

A. Anušauskas, savaitei įsibėgėjus jau ėmė kalbėti ne apie korupciją, bet apie galimus įtarimus ar regimybę, o faktus esą turi nustatyti atitinkamos tarnybos.

Devintas kvailas klausimas: ar ne todėl, kad artėja minėti Europarlamento rinkimai, praėjus kelioms dienoms po vizito pas prezidentą, paskutines dienas poste skaičiuojantis ministras staiga pakeitė savo giesmę apie siūlytus kyšius seimo komiteto nariams, o jo ginti stojo pati Ingrida Šimonytė, žurnalistams paaiškinusi, kad ministras „labiau kalbėjo apie savo darbą korupcijos prevencijos srityje, nei labiau kažkokius konkrečius susidūrimus su korupcijos atvejais"?

Suprantu, kad šiais laikais ilgi tekstai labiau atstumia nuo skaitymo, nei pritraukia.

Kantriausi mano skaitytojai jau sulaukė paskutiniojo, dešimtojo kvailo, bet esminio klausimo, kurį gali užduoti tik visiškas plokščiažemis ir nepataisomas vatmanas: kiek ilgai mes visi dar liksime pasyviais šio jau ketverius metus vykstančio cirko pasirodymo stebėtojais; gal jau pats laikas ateinančiuose rinkimuose sušluoti į politikos istorijos šiukšlyną visiems iki gyvo kaulo įgrisusio cirko artistus, visus dulkius, kreivius, bilotaites, armonaites, kairius, skaistes, žygius, matukus, gabrielius ir daugybę kitų?!

"Viskas baigta. Ir gerai, kad baigta.

Prieš kiekvieną svarbų pasiryžimą kiekvienas žmogus ilgai svyruoja ir abejoja.

Bet pakanka vieną kartą pasiryžti - ir štai viskas aišku ir ramu."

Vincas Mykolaitis-Putinas, Altorių šešėly, 1933 metai