Imperijų karas ant slenksčio 

Prahos senamiestyje ant vieno namo mūro nutapytas priešinys: aštuonetas kaip amžinybės simbolis.

Jo vingiais vienas paskui kitą, per tam tikrą atstumą, slenka tankas ir traktorius.

Arba traktorius ir tankas, žiūrint kaip žiūrėti. Karas ir taika.

Po gan ilgo (sąlyginės) taikos meto žengiame į karų periodą. Ir veikia čia inercijos dėsnis. Iš inercijos mes vis dar laikomės paskutinių taikos papročių.

Po 1945-ųjų taip buvome įpratę. Karą bei pokarį paragavusios kartos norėjo tik taikos.

Dabar statybininkų-traktoristų kartų atstovai palaipsniui nuvažiuoja nuo gyvenimo scenos.

Jon įriedame mes, tankistai. Ir mus įsuka nauja, karinga inercija, ir išsivaduoti iš karų kerų dabar jau vargiai begalėsime gan ilgą laiko tarpą. Iki loginės atomazgos.

Toks yra žmogus - dar vakar gyvulys; ir šiandien daug kuo toksai.

Bet gana lyrikos. Žiūrėkime į faktus.

Pasaulio tvarkdario vaidmenį paskutinius 30 metų (nevykusiai) atlikdavusi Amerika yra kiaurai prasiskolinusi ir vis dar išgyvena tik dėl trijų svarbiausių priežasčių. (Yra ir kitos, bet šios - mano galva, svarbiausios.)

Ji turi dolerių spaustuvę, taigi ir pasaulinį valdomų bankų tinklą.

Jos didžiulės transnacionalinės kompanijos netiesiogiai valdo daugelį valstybių. Ir JAV prismaigstė karinių bazių kertiniuose pasaulio taškuose. Beliko dvi itin svarbios vietos, kur Amerikos kariai dar neįkėlė kojų - Rusija ir Kinija. Ir, manyčiau, vargiai kada beįkels.

Rusijos civilizacija yra grįsta tūkstantmetį joje skaičiuojančia stačiatikybe bei Rytų slavų krauju. Tai sprogstamas mišinys visiems potencialiems okupantams.

Stačiatikybė su jos nenumaldoma orientacija ne į Kalėdas, kaip Vakaruose (ne į šio pasaulio šventę), o į Velykų Prisikėlimą (į pergalę prieš šį materialų pasaulį), per 1000 metų išugdė ruse drąsų atsainumą šiam pasauliui - ir nematerialinės teisybės ilgesį. (Ko nepasakysi apie mūsų katalikybę - ir juoba apie protestantizmą.)

Neveltui garsusis Pavlovo namas Stalingrado mieste priešinosi vokiečiams ilgiau nei jiems priešinosi visa Prancūzija...

Tad jeigu amerikiečiai dabar (jau po Ukrainos) kyštels nagus Rusijon ar jos orbiton, ar išprovokuos savo pudelius tai padaryti - atsakas paruoštas.

Kai dėl Kinijos, tai ji tapo pasaulio gamykla, todėl JAV doleriniai popieriukai nei jai labai rūpi, nei itin reikalingi, nors ji ir valdo nemažą jų rezervą. Be to - ir tai svarbiausia - kaip ir Rusija, taip ir Kinija išmoko joms padovanotą Čingischano pamoką.

Valdžia turi būti tvirta ir vieninga - kitaip ją bemat nurungs būtent tokia. O plintant pasauliniam chaosui išgyvens tik tokia.

Ameriką kūrė priešingo tipo žmonės - pabėgėliai, laisvūnai, religiniai fanatikai, saujalė idealistų, bet neretai ir nusikaltėliai ar avantiūristai. Visai kitas užtaisas.

Nei rusai, nei kinai nespruktų iš Afganistano it susimovę vagys, dargi metę likimo valiai savo bendrininkus.

Ir negali tokios skirtingos civilizacijos ilgesnį laiką gyvent taikoje. Negali joje ilgą laiką gyventi ir kapitalizmas, galutinėje savo imperializmo stadijoje. Viso pasaulio rinkos pildyte perpildytos, o pelnų ir monopolijų gi taip norisi.

Imperijų karas ant slenksčio.

Stačiatikiai. EPA-Eltos nuotr.

Redakcija neatsako už autorių nuomonę.