Įspėja dėl parlamentarų susitikimo su Kinija: jų žodžiai gali būti panaudoti prieš Lietuvą
(1)Bilietą į Briuselį Seimo narys gali nusipirkti pats, tačiau valstybės mandato – ne. Vis dėlto už uždarų durų Kinijos pareigūnams gali būti ne taip svarbu, kas apmokėjo kelionę: prieš juos sėdės ne privatūs asmenys, o Lietuvos parlamentarai, kurių žodžius vėliau galima pateikti kaip signalą, kad Vilnius jau pasirengęs keisti savo politiką Pekino atžvilgiu.
Nepritarė parlamentarų komandiruotei į Briuselį
Seimo valdyba trečiadienį nepritarė parlamentarų Igno Vėgėlės ir Rimo Jono Jankūno komandiruotei į Briuselį, kur rugsėjo 7–9 d. planuojamas susitikimas su Kinijos valdžios atstovais.
Abejonių sukėlė tai, kad kelionė ir jos tikslai nebuvo suderinti nei su Užsienio reikalų ministerija, nei su Seimo Užsienio reikalų komitetu. Tačiau šis sprendimas parlamentarams kelio neužkerta – į susitikimą jie gali vykti savo lėšomis, tik ne kaip oficialiai Seimo deleguoti atstovai.
Situacija ypač jautri todėl, kad Lietuva tuo pat metu oficialiais diplomatiniais kanalais mėgina atkurti visavertį dialogą su Pekinu.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius tikisi pažangos iki 2027 m. pirmąjį pusmetį prasidėsiančio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai.
Taigi kyla klausimas, ar pavienių parlamentarų kuriamas lygiagretus bendravimo kanalas gali papildyti stringančią diplomatiją, ar, priešingai, susilpninti Lietuvos derybų poziciją ir suteikti Kinijai progą pasirinkti jai palankesnius pašnekovus.
Kokią žalą valstybei gali padaryti nesuderinta parlamentinė diplomatija ir kokių saugiklių reikia, kad asmeninė politikų pozicija užsienyje nevirstų tariamu visos Lietuvos pažadu?
Patarė nerodyti nuolankumo Kinijai
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas teigė, kad parlamentinė grupė pirmiausia suderino susitikimo laiką su Kinijos atstovais ir tik tada kreipėsi dėl oficialios komandiruotės. Todėl dabar raginimai apskritai nevykti galėtų būti suprasti kaip parlamentarų veiklos ribojimas.
Vis dėlto, pasak jo, galima tokio vizito žala priklausys nuo to, kaip Seimo nariai elgsis ir kokią poziciją pristatys Kinijos pusei.
„Ar tai nepakenks tolesnėms deryboms, mūsų užsienio politikos krypčiai ir strategijai, priklausys nuo to, kaip jie elgsis tame susitikime ir kokią Lietuvos poziciją išsakys“, – pabrėžė URK pirmininkas.
R. Motuzas pasakojo prieš kelionę susitikęs su I. Vėgėle ir aptaręs, kokias Lietuvos pozicijas vertėtų išsakyti Kinijos atstovams. Anot jo, parlamentarai turėtų kelti klausimą, kodėl Pekinas iki šiol taiko Lietuvai spaudimą dėl Taivaniečių atstovybės, nors ši nėra diplomatinė institucija.
„Patarėme daugiau kalbėti apie tai, kodėl Kinija mus baudžia dėl Taivaniečių prekybos atstovybės atidarymo. Mes nepažeidžiame vienos Kinijos politikos principo.
Ši atstovybė nėra diplomatinė ir nevykdo politinės veiklos – tai yra prekybos atstovybė. Tad kyla klausimas, už ką Kinija mus baudžia“, – dėstė parlamentaras.
Socialdemokrato teigimu, susitikime taip pat turėtų būti keliami Lietuvos piliečiams Kinijoje neužtikrinamų konsulinių paslaugų ir lietuviškoms įmonėms taikomų apribojimų klausimai.
R. Motuzas nurodė, kad Pekinas iki šiol nesutiko leisti vienai iš kitų ES valstybių ambasadų suteikti prieigą prie Kinijos kalėjimuose laikomų Lietuvos piliečių, nors dėl to buvo įteiktas bendras Europos Sąjungos valstybių demaršas.
„Kitas klausimas – kodėl Lietuvos įmonės įtraukiamos į sankcionuojamų bendrovių sąrašus.
Neseniai prekybos apribojimai buvo pritaikyti žinomai Lietuvos lazerių gamintojai ir kitiems Europos Sąjungos subjektams, daugiausia dirbantiems aukštųjų technologijų bei mokslinių tyrimų sektoriuose. Apie tai mūsų Seimo nariai turėtų kalbėti“, – sakė R. Motuzas.
URK pirmininkas pabrėžė kolegoms rekomendavęs nerodyti nuolankumo ir nesudaryti įspūdžio, kad būtent Lietuva privalo vienašališkai taisyti santykius.
Jis priminė, kad diplomatinio atstovavimo lygį pirmoji sumažino Kinija, atšaukusi ambasadorių ir pareikalavusi Lietuvoje savo atstovybę vadinti laikinojo reikalų patikėtinio biuru.
Jeigu nepaklusi Kinijai – kiek tai gali kainuoti?
R. Motuzas mano, kad parlamentarų susitikimas oficialioms deryboms veikiausiai nepakenks, nes jas atskirai vykdo profesionalūs diplomatai.
Tačiau vizitas galėtų tapti proga atkreipti Pekino dėmesį į tai, kad Taivaniečių atstovybė nepažeidžia Lietuvos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų ir neturėtų būti kliūtis atkurti visavertį diplomatinį atstovavimą.
Kartu politikas svarstė, kad griežta Kinijos laikysena Lietuvos atžvilgiu gali būti skirta ne vien Lietuvai, bet ir kitoms valstybėms įspėti: „Kartais kyla retorinis klausimas, ar Kinija nenori Lietuvos pavyzdžiu parodyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms ir apskritai pasauliui: jeigu nepaklusi Kinijai, štai kaip brangiai tai gali kainuoti.
Galbūt pati Kinija supranta pasielgusi per griežtai, tačiau dabar jai sunku nusileisti ir parodyti tokį gestą.“
Anot jo, parlamentarų susitikimas leis pamatyti, ar Pekinas pasirengęs ieškoti kompromiso, ar ir toliau laikysis užsienio politikos principų bei strategijos, kuri Lietuvai dažnai yra nepriimtina.
Atsiradus dviem derybininkams, maišoma oficialiajai diplomatijai
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Žygimantas Pavilionis planuojamą parlamentarų susitikimą vertino gerokai griežčiau. Jo teigimu, pirmiausia būtina įvertinti, ar I. Vėgėlės ir R. J. Jankūno kelionė atitiks Seimo statute nustatytą tvarką.
„Man yra tekę būti Seimo vicepirmininku, tad Seimo statutą esu išmokęs gana gerai. Sesijos metu vykdamas į vizitą privalai gauti Seimo valdybos leidimą. Nebent jis išvyktų iki sesijos pradžios – tuomet vykstant Europos Sąjungoje leidimas nėra būtinas, tačiau vis tiek privaloma informuoti valdybą“, – „Alfai“ sakė Ž. Pavilionis.
Kadangi parlamentarų susitikimas Briuselyje planuojamas rugsėjo 7–9 d., o eilinė Seimo rudens sesija prasideda rugsėjo 10-ąją, Ž. Pavilionis kol kas nekonstatavo, kad statutas jau pažeistas. Vis dėlto jis sveikino Seimo valdybą, vieningai nepritarusią oficialiai komandiruotei.
Politikas atkreipė dėmesį ir į Seimo statute įtvirtintą principą, pagal kurį parlamentarai skatinami palaikyti ryšius su demokratinių valstybių parlamentais.
Pasak jo, įprasta parlamentinės diplomatijos forma yra parlamentarų bendravimas su kitų šalių įstatymų leidėjais, tačiau šiuo atveju ketinama susitikti su Kinijos vykdomosios valdžios atstovais.
„Normalu, kad parlamentarai bendrauja su parlamentarais.
Tačiau šiuo metu faktiškai jau pažeidžiamas vieningos Lietuvos užsienio politikos principas, nes bus bendraujama su vykdomosios valdžios atstovais. Su jais, kad ir kokia valdžia Lietuvoje būtų, bendrauja diplomatinė tarnyba, įgaliota kalbėti visos valstybės vardu“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Įžvelgia grėsmę oficialioms deryboms
Parlamentaras mano, kad savarankiškas Seimo narių susitikimas gali trukdyti šiuo metu vykstančioms Užsienio reikalų ministerijos deryboms su Pekinu dėl diplomatinio atstovavimo normalizavimo: „Akivaizdu, kad taip maišoma Vyriausybei tęsti derybas. Kaip galima derėtis, jeigu atsiranda du derybininkai?“
Ž. Pavilionis taip pat įspėjo, kad Kinijos diplomatinės atstovybės siejamos su šios šalies žvalgybos veikla, todėl parlamentarų susitikimo turinys ir jų išsakyti žodžiai gali būti įrašyti bei vėliau panaudoti prieš Lietuvą.
„Mačiau I. Vėgėlei skirtą kvietimą. Mes nežinome, kas iš tiesų kviečia – tai net ne ambasadorius, o kažkoks patarėjas.
Ką žinome, ar jis nėra žvalgybos pareigūnas? Ką žinome, su kuo parlamentarai susitiks ir ką pasakys? Vėliau išgirsime tik tokią susitikimo versiją, kokią I. Vėgėlė pats norės pateikti“, – kalbėjo konservatorius.
Anot jo, Kinijos pusė gali kontroliuoti susitikimo aplinką, fiksuoti pokalbį ir ateityje panaudoti iš konteksto ištrauktus parlamentarų pasisakymus: „Kiekvienas jo žodis bus įrašomas, ir tikėtina, kad viena ar kita proga galės būti panaudotas prieš Lietuvą.
Tai vertinu kaip visišką nesusipratimą ir Lietuvai priešišką veiksmą, atliekamą be parlamento pritarimo.“
Autoritariniai režimai ieško pleišto demokratinių valstybių viduje
Politologas Vytis Jurkonis teigė, kad pavienių politikų iniciatyvų išnaudojimas atitinka autoritarinių režimų dažnai taikomą „skaldyk ir valdyk“ principą: „Jos ieško pleišto demokratų, opozicijos, kaimyninių valstybių ar transatlantinės bendruomenės gretose.
Kartais bandoma sumenkinti vyraujančią nuomonę, o kartais sąmoningai provokuojama diskusija, mėginant įteigti, kad demokratinėse valstybėse bijoma kalbėti tam tikrais klausimais.“
Pasak jo, autoritariniai režimai naudojasi demokratinių visuomenių atvirumu ir nuomonių įvairove, o jų taikomų priemonių spektras – itin platus.
Tai gali būti socialiniuose tinkluose veikiantys propagandos tinklai, atskirų nuomonių dirbtinis sustiprinimas ar mėginimai užmegzti ryšius su konkrečiais politikais.
Anot jo, tokiais veiksmais siekiama ne tik palankaus politinio sprendimo, bet ir platesnio poveikio – sukelti chaosą, didinti visuomenės nepasitikėjimą valstybės institucijomis bei sudaryti įspūdį, kad šalies viduje nėra bendros pozicijos.
V. Jurkonio teigimu, tai, kad I. Vėgėlė ir R. J. Jankūnas į susitikimą vyktų savo, o ne Seimo lėšomis, formaliai pakeistų vizito statusą, tačiau nebūtinai sutrukdytų Kinijai pristatyti juos kaip reikšmingus Lietuvos politikos atstovus.
„Jeigu tai būtų Lietuvos valstybės finansuojamas vizitas, žinoma, kalbėtume apie visai kito lygmens santykį. Tačiau režimo valstybėms tai nieko nereiškia.
Jos puikiai supranta skirtumą, bet vis tiek bandys pasinaudoti tais politikais ir transliuoti tai, kas joms naudinga“, – teigė jis.
Kaip tokios taktikos pavyzdį V. Jurkonis priminė atvejus, kai Lietuvos visuomenei ar valstybei oficialiai neatstovaujantys asmenys autoritarinių režimų informacinėje erdvėje pristatomi kaip reikšmingi šalies atstovai ir priimami aukštu politiniu lygiu.
„Jeigu surandi vieną ar kitą parlamentarą, vidaus auditorijai nesakysi, kad Seimo narių yra 141 ir kad atvyko tik vienas ar du. Svarbiausia – kaip tai parduosi. Garsiau kalbantis politikas gali sudaryti įspūdį, kad jo pozicija yra gerokai reikšmingesnė, nei yra iš tikrųjų, ir taip iškreipti realybę“, – kalbėjo politologas.
Pasak jo, tokio susitikimo nauda Pekinui gali būti dvejopa: Kinijos auditorijai parodyti tariamą Lietuvos pozicijos pasikeitimą, o pačioje Lietuvoje dar labiau sustiprinti politinius ginčus ir nepasitikėjimą oficialia užsienio politika.
Svarbiausias saugiklis – viešumas
V. Jurkonis pabrėžė, kad demokratinėje valstybėje parlamentarams negalima uždrausti turėti kitokią nuomonę ar savo lėšomis palaikyti politinių kontaktų.
Nuomonių įvairovė, anot jo, nėra demokratijos trūkumas, nors autoritariniai režimai ir mėgina ją pateikti kaip silpnybę.
„Demokratija tuo ir išsiskiria, kad joje įmanomos įvairios nuomonės. Tai nėra blogybė – tai svarbus demokratijos elementas, kuriuo režimo valstybės linkusios piktnaudžiauti“, – sakė jis.
Todėl svarbiausiais saugikliais nuo galimo manipuliavimo politologas laiko ne draudimus, o susitikimų skaidrumą, aiškų dalyvių interesų įvardijimą ir viešą atskaitomybę.
„Skaidrumas, viešumas, nepriklausoma žiniasklaida ir tiesūs klausimai – kas, kur, kaip ir kodėl – nepaleidžiant politikų ir neleidžiant jiems tiesiog atsikalbinėti, yra pagrindiniai saugikliai.
Galbūt jie nėra idealūs ir nesuteikia greito sprendimo čia ir dabar, bet ilgainiui labai aiškiai parodo, kas yra kas Lietuvoje“, – teigė V. Jurkonis.
Parengta pagal Alfa.lt
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą