Jolanta Blažytė. Kolūkis edukuotiems: kaip „žemų pajamų needukuota“ pilietė išreikšiu pasipiktinimą

O aš tai va, pastebėjau ir kaip „žemų pajamų needukuota“ pilietė išreikšiu pasipiktinimą.

O situacija yra tokia, kad iš visų EBPO šalių Lietuvoje labiausiai neapsimoka mokėti socialinius mokesčius.

Mat būsimų pensijų dydžio santykis su alga – mažiausias EBPO.

Gimę 2000 m. piliečiai ir pradėję dirbti 2022 iki senatvės dirbsiantys gaus tik 28% atlyginimo dydžio pensiją. Latviai – 52 proc.

Geriausiai senatvėje gyvens portugalai turkai ir olandai – jie gaus 90 proc

Kodėl taip yra?

Viena pagrindinių priežasčių - pensijų LUBOS.

Tai reiškia, kad mokėk nemokėjęs tuos mokesčius, tegu ir milijoninius, bet tikros pensijos tu, žmogau, negausi.

Gausi tik pašalpą pragyvenimui, kuri visiems yra maždaug vienoda.

Štai pavyzdys: sakykime per 35 metus 10 milijonų atlyginimo uždirbęs įmonės vadovas ir sumokėjęs valstybei 4 milijonus mokesčių, gaus tik apie 2000 eur pensijos (mėnesio atlyginimas apie 24 000 brutto ir 14 000 neto).

Jeigu šį atlyginimą uždirbtų ir tiek pat sumokėtų mokesčių valstybei per 20 metų, tai jo pensija tebūtų tik 907 eur. Įsivaizduojame: pajamos iki dienos X, kai išeinama į pensiją – 24 000 , o išėjus į pensiją – vos 907 eur.

Ar dar pasaulyje yra kokia kita šalis, kur galima taip stipriai liuobtis žemyn socialiniais laiptais?

O čia dar, žiūrėk, išlenda kokia EP narė Maldeikienė, ir pradeda rėkti, kad pensininkai ir taip gerai gyvena.

Todėl ir matome nemažai atvejų, kai Vilniaus centre butą įsigijęs koks nors profesorius (kodėl neįsigijus, jei atlyginimas didelis?), vėliau išėjęs į pensiją, kraustosi į ekonominės klasės dėžutę ir vaikšto į Maximą ieškoti akcijinių prekių.

Taip sakant „sveiki atvykę į socializmą“.

Tuo tarpu jo kolega, portugalas, išėjęs į pensiją ir toliau ramiai gyvena Lisabonos centre ir skraido į Maljorką atostogauti.

Ekonomistai siūlo kaupti papildomai.

Tai taip ir gyvenam: mokame kone didžiausius pasaulyje socialinius mokesčius už tai, kad turėtume galimybę Maximoje nusipirkti akcijinių prekių, o jei kas užsimano senatvėje skraidyti į Maljorką, turi kaupti papildomai.

Pati esu rašiusi ir prirašiusi daugybę straipsnių apie tai, kad Lietuvoje yra patys didžiausi progresiniai mokesčiai, tik Lietuvos valdžia juos pasiima labai suktai: per didžiulius socialinius mokesčius, kurie turėtų grįžti, kaip paslauga, tačiau negrįžta.

Tas pats ir su sveikatos mokesčiais arba taip vadinamu PSD mokesčiu.

Ar kada matėte aukštų pajamų pilietį, tris mėnesius eilėje laukiantį konsultacijos pas specialistą?

Aš nemačiau.

Todėl, kad aukštų pajamų ir didžiulius PSD mokesčius mokantys piliečiai tiesiog nesinaudoja valstybine sveikatos apsaugos sistema.

Jie „gyvena“ privačios medicinos sistemoje ir visas paslaugas perka iš savo kišenės, o ne iš PSD fondo.

Jų sumokėti mokesčiai lieka „valstybiniam kolūkiui“. Ai, tiesa, kartais kokia nors paslaugą gauna, tik ne tą kokios tikėtųsi.

Štai asmeninis pavyzdys: Velykų sekmadienis, o artimas žmogus papuola į bėdą (dideli nenumalšinami skausmai, situacija neaiški), reikia skubios pagalbos.

O visos privačios klinikos nedirba – juk margučių daužymo laikas.

Tenka važiuoti į universitetinės ligoninės priimamąjį. Ir ką?

Ir nieko!

Keturios valandos beviltiško laukimo, jokios pagalbos ir net vilties tos pagalbos sulaukti. Gerai nors tiek, kad yra Google.

Taigi, pasigūglinę, nusistatome sau diagnozę ir patys sau suteikiame pagalbą.

Gal, sakau, dalį PSD mokesčių reiktų pervesti Google kompanijai?

Tiesą sakant, neįsivaizduoju, kodėl tuos „edukuotus“ ir „aukštų pajamų“ piliečius tokia situacija tenkina?

Kodėl tie piliečiai visada žino, kad „reikia skiepytis“, „reikia balsuoti už teisingą partiją“, bet visiškai nežino, kad valstybė juos pačius tiesiog ……d….ina?

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje