Šios nuotraukos skeną man atsiuntė JAV, Ohio valstijoje gyvenantis Ericas Cheetwoodas. Nuostabiai apšalęs Baltasis švyturys ir žmonės, stovintys tiesiog... Baltijos jūroje.
Šaltinis – Šilutėje gyvenusi ponia Ida Gronau. Mažlietuvė ar vokietė, nežinau.
Bet per Antrąjį pasaulį karą ji emigravo į JAV, Ohio, ištekėjo už vietinio ir tapo Mrs. Ida Dayton. Mirė 1970 m., o nuotrauką paveldėjo Ericas.
Savo ryšių su Ida neparašė.
Taigi, mane labiau sudomino ne pats vaizdas, nes Klaipėdos šiaurinio molo sargas beveik kasmet tapdavo šalčio, vėjo ir vandens plenero kūriniu, o nuotraukos reversas. Įstabus įrašas: „Memel-Nordemole! 10 März 1929.“.
Taip, teisingai: 1929 metų kovo 10-oji. Kovo!
Rašydamas knygą „Baltojo švyturio fenomenas“, visiškai nesitikėdamas gauti tai, ko prašau, kreipiausi į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą. Paklausiau, gal jie turi... 1884 m. (kai pastatė švyturį) – 1945 m. (kai jį susprogdino) orų Klaipėdoje statistiką?
Kosmosas. Turi. Atsiuntė. Ėmiau analizuoti duomenis: man buvo pateikta didelė lentelė su trijų mėnesių vidutine oro temperatūra konkrečių metų žiemą.
1929-ieji buvo išskirtiniai. Varveklių karalyste virto Palangos tiltas, lėkė visi prie jo fotografuotis. Maniau, šalta buvo, kaip Sibire. Bet...
Vidutinė oro temperatūra pajūryje buvo vos -7 laipsniai šalčio. Esmė: ilgai trunkantys šalčiai. Būtent jie ir sukaustė Baltijos jūrą, paversdami mūsų pajūrį mažojo ledynmečio scena.
Dabar tokie šalčiai galimai nebeįsivaizduojami dėl globalinio klimato atšilimo. Na, paspirgins savaitgalį. Dar savaitę ar dvi. Ir atšils.
Pamatysite.
Supratau paprastą dalyką: šalčių pramonė efektyviausiai dirba ne esant labai, labai žemai temperatūrai, o šalčiui nesitraukiant labai, labai ilgai.
Ši nuotrauka – geriausias įrodymas: beveik kovo viduryje šiaurinis molas atrodė, tarsi gūdžią žiemą.
Tad... pasitrinam nosis, apsimaunam dar vienas vilnones kojines ir pasidžiaugiame tuo, ką sukūrė ir sukurs šalčių pramonė.
Greit dings viskas.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą