Kaip iš sūrio išvirti uogienę: apie „svajonių namus“ transformatorinėje ir blogus teismus, žemėtvarką bei Savivaldybę
Esą teismai „tyčiojasi“, o NŽT ir Savivaldybė „laukia kyšių“. Du ponai kauniečiai, save pristatantys neteisybės aukomis, susėdę porina, kaip reikėtų pakeisti valdžią Palangoje, o tada jau kurorte atsivers rojus...
Vienas iš ponų – buvęs emigrantas, Jungtinėje Karalystėje subankrotinęs įmonę ir palikęs apie 2,3 mln. svarų skolų kreditoriams bei nesumokėjęs darbuotojams daugiau kaip 150 tūkst. ?
Tai neseniai atskleidė tyrimą atlikęs tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.
Kitas – architektas D. V., savo svajonių namus įžvelgęs maždaug 40 kv. metrų sovietinėje mūro belangėje, dar visai neseniai vadintoje ESO transformatorine.
Ši istorija lyg epizodas iš liaudies pasakos apie lapę, kuri gudrumu „susiveikia“ sūrio. Tik šiuosyk taikinys – ne varna, o valstybė.
2018 m. rugpjūtį D. V. iš ESO aukcione nusipirko 1968 m. statytą transformatorinę Palangos rekreacinėje teritorijoje, J. Šliūpo gatvėje.
Pastatas stovi 0,68 aro valstybinės žemės sklype, kurio naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorija. Žemė nebuvo nei nuomojama, nei parduodama, o ESO jos neturėjo nuosavybės teise.
Nepaisant to, D.V. už 32,6 tūkst. eurų įsigijo pastatą. Būtent tiek, regis, turėjo kainuoti „svajonių namai Palangoje“, su sąlyga, kad transformatorinė ateityje bus „šiek tiek“ perstatyta, o ir žemės valstybė atseikės.
Įsigijęs pastatą, savininkas ėmėsi žygių – ne kartą kreipėsi į NŽT prašydamas žemę parduoti lengvatinėmis sąlygomis be aukciono, esą pastatui jos reikia.
Atsakymas buvo neigiamas.
Tada bandyta keisti pastato paskirtį į poilsio ir gauti leidimus rekonstrukcijai. Rezultatas tas pats.
Tuomet pasirinkta kūrybinė strategija: atliktas paprastasis remontas, sudėti plastikiniai langai, pastatas pervadintas dviračių remonto dirbtuvėmis ir taip įregistruotas Registrų centre. Tačiau ir tai situacijos nepakeitė.
Žemės gauti nepadėjo nė teismai.
2021 m. balandį Plungės apylinkės teismas konstatavo, kad žemė be aukciono gali būti parduodama tik tada, kai ji realiai būtina vykdyti pastato paskirčiai ir ši atitinka esantį inžinerinių tinklų žemės naudojimo būdą.
Anot teismo, įstatymai nenumato, kad būtų tenkinami pareiškėjo neapibrėžti ateities ketinimai.
Teisme ieškovas, beje, pripažino, kad dviračių remonto veikla nebuvo nei pradėta, nei registruota, tačiau tikino, kad... šeimos dviračiai tikrai buvo remontuojami.
Žemesnės instancijos teismo poziciją patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismas.
Kai nepavyko per žemėtvarką, atėjo eilė Savivaldybei. Tačiau Regionų apygardos administracinis teismas atmetė D.V. skundą dėl neišduoto statybos leidimo kapitaliniam remontui, nes prie pastato nėra privažiavimo.
Teismas priminė, kad tai reikalinga ne tik statyboms vykdyti, bet ir specialiosioms tarnyboms, ugniagesiams privažiuoti bei pastatui eksploatuoti.
Šią išvadą 2022 m. patvirtino ir Vyriausiasis administracinis teismas.
Pats savininkas atvirai pripažįsta: tik kvailys Palangoje pirktų turtą tam, kad taisytų dviračius, ir neslepia – transformatorinėje matytų atostogų būstą kurorte.
Ypač, kai tas pirkinys yra kultūros paveldo teritorijoje, Tiškevičių laikų pušų apsuptyje, greta Eduardo Balsio sodybos ir Žemaitijos savanorių atminimo ženklo.
Tačiau vietoj paprastos išvados, kad problema kilo dėl jo paties sprendimo, pasirenkamas aukos vaidmuo: valdžia bloga, teismai blogi, visi aplink kalti.
O dar esą blogai ir tai, kad dabar, kai visi žino, koks tai problemiškas statinys, nebus įmanoma jo ir parduoti.
Tad kalti visi – tik ne tas, kuris pabandė iš sūrio išvirti uogienę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą