Karybos ekspertai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas: menamas antras frontas. Galvose

Maskvai momentas yra iš tiesų parankus – karas Irane, Trampo grasinimai, kuriuos galima suprasti kaip planus pasitraukti iš NATO, JAV karo sekretoriaus Hegseto pareiškimai dėl „nedėkingų sąjungininkų Europoje“, panika dėl naftos ir dujų, auginanti kuro kainas, Orbano įdirbis stabdant ES 90 mlrd. eurų pagalbos Kyjevui paskolą. O dar ir ukrainiečių taktinės sėkmės kai kuriuose Ukrainos fronto ruožuose, nuo kurių kažkaip reikia nukreipti dėmesį.

Influenceriai, geltonoji spauda, politikieriai taip pat išnaudoja susiklosčiusią padėtį, sustiprindami nerimo, nevilties, nusivylimo emocijas ir platindami Kremliaus psichoperantų žinutes – patiktukai, žinomumas, antraščių klikai jiems yra pajamos.

Pateikiami šie "argumentai":

1. Rasiejos Dūmos svarstomas „tėvynainių gynimo“ už Rasiejos ribų įstatymas. Taip, bet panašus įstatymas jau ne kartą buvo priimtas kelis kartus pradedant 2013-aisiais (panašiai kaip ne kartą buvo užimtas Ukrainos Pokrovskas). Visiškai ignoruojamas ir faktas, kad putlerio režimui nereikia jokių teisės aktų, norint užpulti savo kaimynes.

2. Gąsdinama menamais, netoli tilto, jungiančio Narvą ir Ivangorodą, sutelktais 70–75 tūkst. ginkluotais driskiais. Na taip, labai baisu, tik įdomu, kur jie visi paslėpti. Po tiltu?

3. Kaip pagrindinis įrodymas pateikiamas interneto Maskvoje / Rasiejoje blokavimas. Esą tas padaryta, nes neva šiuo metu vykdoma mobilizacija, kurios metu bus surinkta 250–350 tūkst. orda karui prieš Baltijos šalis.

Tai dar didesnė nesąmonė, nei pirmos dvi, nes internetas Maskvoje blokuotas, visų pirma, dėl sėkmingų ukrainiečių dronų atakų – ir ne tik aplink Rasiejos sostinę 100 km skersmeniu, bet ir pačiame mieste. 

Kitas dalykas, kad visi, kas tik driskyne surenkami/sugaudomi, savo ar ne noru, skutami plikai ir keliauja į Ukrainą, nes ten kritiškai trūksta mėsos. Rosijanų ordos vadai labai aiškiai supranta, kas nutiks, ukrainiečiams pralaužus frontą. Galiu jus užtikrinti, kad matytume akiai malonių dalykų, ir, beje, driskyne taip pat.

Visuomenės reakcija į žinučių kakofoniją apie Baltijos šalių, ypač Narvos, puolimą rodo, kokias pasekmes turi dešimtmečius trunkantis aplaidus buvusių ir esamų valstybės institucijų bei sprendimų priėmėjų požiūris į Rasiejos prieš mus vykdomą informacinį karą. 

Man labai liūdna, kad informacinis visuomenės atsparumas, bent jau Lietuvoje, yra idėjinių savanorių, atsakingo verslo ar susipratusių pavienių piliečių rankose, vyriausybei po vyriausybės nematant reikalo – ne kalbomis, o realiai – priešintis dar 2008 m. rosijano ideologo A. Selivanovo įvardintai „netradicinei“ okupacijai (kai teritorija kontroliuojama į ją fiziškai neįkeliant kojos).

Tai vadinasi, galime būti ramūs kaip belgai, perkantys Rasiejos dujas? Ne. Deja, mes turime reikalų su teroristine valstybe, todėl diversinių veiksmų tikimybė visada yra. 

Dronai, dažai ant paminklų, celofanų muštynės, padegimai, netgi „paklydusi“ raketa į laukus šalia Vilniaus – visa tai labai lengvai gali būti padaroma, norint sukelti visišką paniką ir dalinę ekonominę griūtį. Tačiau nėra jokių indikacijų, kad Rasieja šiuo metu planuotų didesnio masto karinę operaciją arba tokios apimties karinius / sabotažo veiksmus, kad juos būtų galima įvardinti ginkluotu NATO valstybės užpuolimu.