Karybos ekspertai: Verdantis Sirijos katilas ir Rusija jame

Geopolitiniai postūmiai 

Savaitė buvo pilna ir gąsdinančių, ir kartu viltingų įvykių, kuriuos žiniasklaida vartė kaip mokėjo, kaip galėjo, spausdama iš antraščių paskutinius spragtelėjimų lašus iš emocijų apimtų skaitytojų. Baimė, pasitenkinimas ir abiejų šių žmonijos psichofiziologinių variklių įvairiausi deriniai kaip reikiant papildė žinias kuriančių bendrovių savininkų kišenes.

Kartvelų kova prie parlamento Tbilisyje renkantis tarp Gruzijos ir Sakartvelo, nelinksmi Pietų Korėjos prezidento cirkai, pasibaigę apkalta, aštrūs Izraelio smūgiai kaimynams raketomis, NATO generalinio sekretoriaus įspėjimai dėl būtinybės ginkluotis ir, žinoma, viską užgožianti Sirijos sukilėlių pergalė prieš režimą bei gerų Vakarų šalių žmonių širdyse sužibusi viltis, kad kitas eilėje – tarptautiniu mastu paieškomas karo nusikaltėlis V. Putinas.

Politologams ir kitiems Sirijos reikalų žinovams plojant katučių ir trypiant džiaugsmo šokį, mes nesame linkę pasiduoti visuotinei pergalės beprotybei ir džiaugtis Bašaro Asado nuvertimu, lyg tai būtų tas pats, kas Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje. 

Juolab, kad jei tik sugebėtume pasižiūrėti iš toliau, prasibrautume per svaigulingų emocijų rūką, išjungiantį mąstymą, pamatytume, kad, tiesą pasakius, pergalė yra tik labai ir labai sąlyginė, o veiksmai ant žemės yra labai ir labai toli nuo to, ką piešia didžioji dalis ekspertų ir antraščių kūrėjai.

Vienintelis neabejotinas ir tikrai paprastiems žmonėms Sirijoje (kol kas) ir jos kaimynėje Libane palengvėjimą ir nuoširdų išsilaisvinimo pojūtį keliantis įvykis – buvusio diktatoriaus režimo nuvertimas. 

Tačiau aplinkybės, veikiantys žaidėjai ir artimiausia ateitis yra ne tik labai migloti. Analizuojant įvykius ryškėja keletas aspektų, kurie turėtų kelti Vakarų valstybėms ir įprastiniams tvarką pasaulyje užtikrinantiems žaidėjams jau net ne nerimą, o didelį galvos skausmą.

Pirma, greitas taip vadinamų sukilėlių maršas į Damaską ir Asado kariaunos sutriuškinimas netikėtas buvo tik įvykius aptariantiems politologams, bet ne žvalgyboms ir, tiesą pasakius, skvarbesnei analitinei akiai. 

Galbūt, buvo tikimasi kiek ilgesnio Sirijos diktatoriaus gebėjimo išsilaikyti Damaske, bet tai, kad režimo dienos suskaičiuotos žinojo ir tiksliai numatė Rusija, Turkija, Izraelis bei, be jokių abejonių, JAV. 

O žinojo ir numatė todėl, kad pati Turkija su Izraeliu šią Sirijos išlaisvinimo operaciją ir suplanavo bei parėmė. Tačiau pats išlaisvinimas yra ir labai sąlyginis, ir labai trapus, nes nors Sirijos vidaus jėgos ir užsienio sąjungininkai siekė to paties tikslo, tačiau jie ne tik kad nėra vieningi, jie iš esmės yra ideologiniai ir politiniai priešai.

Antra, sukilėliai, kurie įvardinami bendrine sąvoka realybėje mažai ką turi bendro. Daugiau kaip tris dešimtis skirtingų kovotojų grupių apibendrinanti išvaduotojų sąvoka slepia mažiausiai keturias didesnes jėgas, kurios praeityje siekė, ir ateityje sieks skirtingų tikslų. 

Hayat Tahrir al-Sham (HTS) grupuotė, kurios lyderis pastaruoju metu cituojamas kaip žmogus, suvienijęs visus sukilėlius ir per dvi savaites juos atvedęs prie pergalės, kitaip dar žinoma Nusros fronto vardu, yra niekas kitas kaip teroristinė organizacija, Al Qaedos sparnas Sirijoje. 

Oficialiai HTS nutraukė visus ryšius su Al Qaeda 2016-2017 metais, tačiau ir toliau lieka JT teroristinių organizacijų sąraše, o jos pagrindinis tikslas yra visai ne Asado režimo nuvertimas, bet Islamo vyriausybės sukūrimas. 

Skamba panašiai kaip Islamo valstybės? Būtent taip. Asadas, HTS supratimu, veikiantis kaip išdavikas užsienio valstybių (tame tarpe, ir Rusijos) interesais, buvo kliūtis, kurią tiesiog reikėjo pašalinti. 

HTS dar visai neseniai pliekėsi su savo „sąjungininkais“ Sirijos išvadavimo frontu Jabhat Tahrir Suriya (JTS) dėl Alepo ir jo apylinkių, o Rusijos pajėgos oro smūgiais palaikė HTS. Kovose žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 3000 kovotojų iš abiejų pusių. 

JTS yra antroji veikianti jėga Sirijoje, kontroliuojanti teritorijas Alepo, Idlibo ir Hama provincijose. Ji apjungia apie aštuonias smulkesnes formuotes, o jų visų pagrindinis tikslas bei uždavinys yra Daesh ir Hitish sunaikinimas. 

Kitaip sakant, jos tiesioginis priešas yra ta pati HTS, kuri apsiskelbė, kad jos vadovaujami sąjungininkai sugebėjo taip greitai išlaisvinti šalį, nes visus metus itin kruopščiai planavo operaciją ir jai ruošėsi slapta gamindami dronus, kurie ir buvo esminė sėkmės priežastis. 

Kur gi ne. Nenuvertinant dronų reikšmės, esminė sėkmės priežastis buvo Turkijos žvalgybinė, organizacinė, logistinė parama, taip pat jos išlaikomi pajėgumai šiaurėje, pavadinimu Sirijos frontas išlaisvinimui (Jabhat al-Suriya lil-Tahrir), kaip dalis Laisvosios Sirijos armijos, dabar pasivadinusios Nacionaline Sirijos Armija. Savo vaidmenį suvaidino ir Izraelis bei JAV.

Taig, Sirijos frontas išlaisvinimui – trečioji veikianti karinė jėga Sirijoje, o geografine šalies prasme – Sirijos šiaurėje. 

Oficialiai ši grupuotė siekia atkurti laisvą Sirijos valstybę, bet nerašytas tikslas yra Turkijos okupuotų Sirijos teritorijų kontrolė bei dar vienos veikiančios grupuotės šiaurėje – kurdų ginkluotų darinių – sutriuškinimas.   

Ketvirtoji ir vienintelė didesnė pietuose veikusi jėga – Pietinis frontas, vienijusi apie penkias dešimtis skirtingų formuočių, prarado savo didesnę įtaką formaliai prisijungusi prie Laisvosios Sirijos Armijos, veikiančios šiaurėje. 

Pagrindinis šios jėgos tikslas buvo Asado režimo nuvertimas, tačiau turint galvoje, kad už Pietinio fronto palaikymo ir finansavimo stovėjo arabų šalys, visų prima, JAE, pagrįstai kyla klausimas, kokie tikrieji buvo ir yra šios grupuotės veikimo motyvai.

Trečia, turint galvoje visą šią itin sudėtingą karinę – politinę kebeknę, būtina atkreipti dėmesį, kad Turkija ir Izraelis, nors ir kaip tai atrodytų keista, yra sąjungininkai, o Rusija, likus kelioms dienoms iki Damasko užėmimo, Turkijoje per savo atstovus buvo informuota apie situaciją. 

Ten, galimas daiktas, su ja buvo suderintas ne tik Asado išgabenimas, bet ir tolesnė karinių veiksmų Sirijoje eiga. Ne veltui, vos tik krito Damaskas, o tuo pačiu metu Rusija atitraukė savo pajėgas į dvi bazes (Hmeimimo oro pajėgų bazė Latakijoje ir Tartoso jūrų pajėgų fortas), JAV ir Izraelis kombinuotai ėmė daužyti Islamo valstybės (ISIS) įtvirtinimus visoje Sirijoje. 

Dėl jau mūsų įvardytų HTS ir Al Qaedos (bei ISIS) ryšių, keletas smūgių kliuvo ir pačiame Damaske esantiems taikiniams. Surprise, surprise – kaip pasakytų dėdė Semas, vietinių šaltinių duomenimis tai buvo ne kas kita, kaip HTS ginkluotės sankaupos.

Taigi, padėtis Sirijoje yra tikrai ne vienareikšmė. Izraeliui toliau naikinant HTS taikinius Damaske ir apylinkėse, šios „pergalę Sirijai“ atnešusios teroristinės grupuotės vadeiva ir de facto dabartinis Sirijos galva Ahmadas al-Sharaa vakar pareiškė, kad Izraelis naudoja melagingas dingstis, kad tik pateisintų savo išpuolius prieš Siriją. 

Izraelis, savo ruožtu, stiprina pozicijas vadinamoje demilitarizuotoje zonoje, nustatytoje po 1973 m. Arabų – Izraelio karo. 

Priešingai nuo spaudoje esančių teiginių, Rusija savo pajėgų iš Sirijos kol kas neatitraukė ir jas laiko jau minėtose bazėse. Todėl, skirtingai nuo kitų ekspertų, mes vertiname, kad dabartinė padėtis Artimuosiuose rytuose visai nerodo Maskvos silpnumo.

Ir net jei driskiai iš ten suvisam išsinešdintų, tai tik leistų daryti išvadą, kad tie pajėgumai būtų, greičiausiai, permesti Ukrainai dusinti.

Dar reikia paminėti, kad Turkija yra labiausiai suinteresuota Sirijos šiaure ir maždaug 30 km gylyje nuo sienos esančia teritorija dėl galimai ten esančių resursų, o taip pat ir dėl kurdų formuočių sunaikinimo. JAV savo smūgiais nori pribaigti ISIS, bet kartu ir išlaikyti ant naujos kraujo bangos bedugnės balansuojančią nesuderinamais sukilėlių tikslais paremtą taiką. 

Ukraina nori parodyti, kad net ir kariaudama išlikimo karą namuose, gali būti naudinga JAV, Turkijai ir Izraeliui, todėl jau vakar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nurodė savo vyriausybei sukurti tiekimo mechanizmus, kad kartu su tarptautinėmis organizacijomis ir partneriais būtų galima tiekti maisto produktus Sirijai. 

(Iki Asado režimo nuvertimo, Sirija importavo maisto produktus iš Rusijos, tačiau dėl neapibrėžtumo ir vėluojančių mokėjimų rusiškų kviečių tiekimas buvo sustabdytas, penktadienį pranešė Rusijos ir Sirijos šaltiniai.)

Apibendrindami ir užbaigdami šį ilgoką skyrių darome išvadą, kad Sirijos katilas ir toliau verda, o pasaulinėms galioms jį suvaldyti reikės dar daugiau pastangų, nei iki šiol. Rusija čia vaidina ne paskutinį vaidmenį, o režimo nuvertimas ir pakeitimas kitu galimu režimu rodo, kad jei artimiausiu laiku Putino laukia Asado likimas, tai niekaip neįtakos Rusijos grėsmės, kurią ši teroristinė šalis kelia mums ir likusiam pasauliui.

Lūžio taškai

NATO generalinio sekretoriaus Marko Riutės kvietimu, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Briuselyje dalyvaus susitikime su Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Lenkijos, NATO ir ES vadovais, kad aptartų paramą savo šaliai. Manoma, kad bus kalbama apie saugumo garantijas ir galimybę po paliaubų su Rusija, taikos užtikrinimui, dislokuoti NATO ir ES šalių karius Ukrainoje.  
Nemanome, kad kas nors bus šiuo klausimu sutarta, ypač po to, kai Vokietijos kancleris viešai pareiškė, kad NATO turi daryti visą, kad tik išvengtų karo su Rusija. Viską – reiškia paaukoti okupuotas Ukrainos teritorijas. Galbūt, jei reikės, ir visą Ukrainą.
Taip pat nemanome, kad NATO/ES šalių karių kontingento dislokavimas po to, kai bus sudaryta taika, atgrasys nuo ko nors Rusiją. 

Tokios kalbos tik skatina ją eiti toliau, nebaudžiamai darant, ką nori. Jei iš tiesų galvojama, kaip sustabdyti Rusiją, karius reikia dislokuoti prieš paliaubų sudarymą. Dabar. Tačiau paliaubos, taika yra ne tai, ko nori Kremlius. Visiškai akivaizdu, kad taikos sudarymu Maskva siekia pilietinio karo Ukrainoje ir tolesnio pagrindinio savo uždavinio įgyvendinimo – NATO suskaldymo.

Andrijus Jermakas, Ukrainos prezidento administracijos vadovas, kalbėdamas apie tokios taikos galimybę sakė, kad Ukraina nepasirengusi pradėti derybų. „Mes neturime ginklų, neturime statuso, apie kurį kalbame. O tai reiškia kvietimą į NATO ir supratimą apie aiškias garantijas, kurias mums suteiktų, kad galėtume būti tikri, jog Putinas negrįš po dvejų trejų metų.“

Kaži, ar Vakarų lyderiai jį girdi. O jei girdi, ar supranta? O jei supranta, tai ar pasirengę ką nors daryti? 

Atrodo, kad tik NATO vadovas Markas Riutė jaučia tai, ką ir mes, rašantys šias eilutes. Ketvirtadienį jis perspėjo Aljansą, kad pastarasis yra visiškai nepasirengęs grėsmėms, su kuriomis ateinančiais metais susidurs iš Rusijos, ir paragino pereiti prie karo meto mąstysenos – su daug didesnėmis išlaidomis gynybai.

„Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su Ukraina ir su mumis“, – sakė Riutė kalboje Briuselyje. „Nesame pasirengę tam, kas mūsų laukia po ketverių ar penkerių metų“.

Tuo tarpu išrinktasis JAV prezidentas D. Trampas pareiškė, kad leidimas Ukrainai JAV tiekiamomis raketomis smogti gilyn į Rusiją yra „beprotiška“, nes eskaluoja karą. Jis sakė, kad Vašingtonas neturėjo to leisti. Kremlius tuoj suskubo girti Trampą.

„Pats pareiškimas visiškai sutampa su mūsų pozicija“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis sakė, kad D. Trampo pastabos atitinka „mūsų viziją dėl eskalacijos priežasčių“.

Mūšio linija

Lenkija neplanuoja siųsti karių į kaimyninę Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė jos premjeras Donaldas Tuskas, po Prancūzijos prezidento E. Makrono kalbų apie tokią galimybę, netiesiogiai rodant pirštu į Varšuvą. 

„Kad nutrauktume spekuliacijas apie galimą vienos ar kitos šalies buvimą Ukrainoje pasiekus paliaubas... sprendimai dėl Lenkijos bus priimami Varšuvoje ir tik Varšuvoje“, – sakė D. Tuskas. „Kol kas tokių veiksmų neplanuojame“.

Bet kaip būtų puiku, jei E. Makronas parodytų tikrą lyderystę, sėstų ant balto žirgo ir prisiminęs šlovingus Napoleono laikus, nusiųstų 50 tūkstančių savo karių į Ukrainą. Ir istorinė gėda būtų nuplauta!

JAV prezidento Džo Baideno administracija ketvirtadienį paskelbė apie dar vieną pagalbos ginkluotei paketą Ukrainai, kurio vertė – 500 mln. dolerių, sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pranešime.

Baltųjų rūmų atstovas spaudai Džonas Kirbis anksčiau sakė, kad JAV ir toliau teiks papildomus paketus Ukrainai „iki pat šios administracijos kadencijos pabaigos“. Prieš 10 dienų Vašingtonas pranešė, kad Ukrainai atsiųs raketų, šaudmenų, prieštankinių minų ir kitų ginklų už 725 mln. dolerių.

Penktadienį Rusija smogė Ukrainos energetikos objektams, o prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad tai buvo viena didžiausių atakų prieš Ukrainos energetikos tinklus ir įrodymas, kodėl Kijevui reikia didesnės Vakarų paramos prieš bet kokią taiką su Rusija.

Dvyliktas šiais metais didelis Rusijos išpuolis prieš energetikos sistemą apgadino elektros energijos įrenginius keliuose Ukrainos regionuose ir privertė valdžios institucijas įvesti dar ilgesnį elektros energijos tiekimo nutraukimą milijonams civilių gyventojų, pranešė nacionalinio tinklo operatorius.

Šiuo metu temperatūra šaurinėje Ukrainos dalyje yra apie -6 laipsnius Celsijaus. 
„Toks yra Putino „taikos“ planas – viską sunaikinti. Taip jis nori „derybų“ – terorizuoti milijonus žmonių“, – rašė V. Zelenskis savo paskyroje X platformoje.

Orda yra vos už 1,5 km nuo Ukrainos Pokrovsko miesto, o kai kurios priešakinės specialiųjų pajėgų grupės netgi įžengė į kai kuriuos kritinės svarbos punktus. Remiantis atvirų šaltinių žemėlapiais, driskiai žengia į priekį sparčiausiai nuo pirmųjų savo invazijos 2022 m. dienų.

Greičiausiai dėl to Ukrainos karinė vadovybė pakeitė vadą, atskingą už gynybą Donecko regione. Nuo šiol operatyvinei ir taktinei Donecko grupei vadovaus jau pasižymėjęs 54 metų generolas Oleksandras Tarnavskis. Jis pakeitė generolą Oleksandrą Lucenką, kritikuojamą už tai, kad jis nesugebėjo sustabdyti nesiliaujančio Rusijos kariuomenės veržimosi į taktiškai svarbų Pokrovską.

Ukrainos gynėjai siekia išlaikyti rytų frontą ir ruošiasi galimam taktiniam rusų smūgiui pietuose. Ukrainos dronai daro didelę žalą driskių sankaupoms okupuotose teritorijose ir Rusijos gilumoje, 100 – 150 km nuo sienos su Ukraina.