Klaipėda Lietuvai – tik uostas? Kaip derės Vyriausybės ir klaipėdiečių pozicija

Iš viso naujosios valdžios programoje yra 783 punktai, taigi, Klaipėdai joje tenka 0,6385696040868455 procento šios Vyriausybės dėmesio.

Tik primenu, kad centrinės valdžios dėmesio stoka Klaipėdai yra ne sykį kartotas miesto vadovų motyvas, juo kartais remiamasi įvardijant sunkiai išsprendžiamų vietos problemų priežastis.  

Taigi, tiesiogiai su Klaipėda ir uostu susiję 19-osios Lietuvos vyriausybės programos punktai:

– Laikysimės strateginio požiūrio į jūrinę ekonomiką, derindami perspektyvias investicijas su aplinkosauginiais reikalavimais.

– Skatinsime, kad būtų kuriami papildomi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros pajėgumai naujų krovinių pritraukimui, paslaugų ir gamybos plėtrai, bei konkurencingumo didinimui.

– Užtikrinsime bendro naudojimo uosto prieigų infrastruktūros plėtrą, krantinių rekonstrukciją.

– Skatinsime aplinkai mažiau kenksmingų degalų naudojimą, žaliuosius laivybos koridorius, ekologiškų technologijų diegimą, laivybos pramonės dekarbonizaciją.

– Skatinsime, kad Klaipėdos jūros uostas kuo aktyviau įsijungtų į ES mėlynosios ekonomikos iniciatyvą.

Sutikite, konkretumo mažoka – greičiau abstraktūs lozungai, būdingi, beje, ne tik šiai Vyriausybei – visų braižas panašus, vartojami tie patys žodžiai.

Pavyzdžiui, žodis „užtikrinsime“ šios Vyriausybės programoje panaudotas 128, o kadenciją baigiančios – 97 kartus, „skatinsime“ – atitinkamai 106 ir 126 kartus, „tobulinsime“ – 21 ir 24 kartus, „gerinsime“ – 27 ir 14 kartų.

„Garantuojame“ – nulis ir nulis.

Bet panagrinėkime tuos penkis klaipėdietiškus punktus – ką juose galima įžvelgti?

1. Laikysimės strateginio požiūrio į jūrinę ekonomiką, derindami perspektyvias investicijas su aplinkosauginiais reikalavimais.

Tai, kas čia pasakyta – nieko naujo, nei ambicija, nei proveržis, nei pranašumas, nei trūkumas. Valdžios požiūris į ekonomiką privalo būti strateginis, investicijos turi būti perspektyvios, planus būtina derinti su aplinkosaugos reikalavimais. Privalote tai daryti, ponai.

2. Skatinsime, kad būtų kuriami papildomi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros pajėgumai naujų krovinių pritraukimui, paslaugų ir gamybos plėtrai, bei konkurencingumo didinimui.

Tai ne valdžios planas. Tai ištrauka iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vizijos.  

3. Užtikrinsime bendro naudojimo uosto prieigų infrastruktūros plėtrą, krantinių rekonstrukciją.

Dar viena ištrauka iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vizijos.  

4. Skatinsime aplinkai mažiau kenksmingų degalų naudojimą, žaliuosius laivybos koridorius, ekologiškų technologijų diegimą, laivybos pramonės dekarbonizaciją.

Čia šiek tiek įdomiau, tačiau ne naujos valdžios tikslas, iš esmės pakartojantis uosto įsipareigojimą ankstesniems Europos Sąjungos žaliojo kurso reikalavimams – įdomiau tai, kaip derės Vyriausybės ir klaipėdiečių pozicija.

Mat terminai „ekologiškų technologijų diegimas“ ir „laivybos pramonės dekarbonizacija“, be kita ko, apima ir tokius planus, kaip žaliojo vandenilio gamyba Klaipėdos uoste.

Įdomu, ką programos rengėjai yra girdėję apie klaipėdiečių reakciją į Uosto direkcijos skelbtus ir pradėtus įgyvendinti tikslus – bent jau viešojoje erdvėje tokia idėja iš gyventojų pusės buvo labiau smerktina nei sveikintina.

Žmonės į naujovę žvelgia kaip į grėsmę ir plūdosi, kad į jų baimes neatsižvelgiama.

Nežinau, ar jie tokias išvadas padarė po kruopščių studijų, ar kartoja kažkieno pasufleruotą mintį. 

Bet bus tikrai įdomu stebėti, kaip šis Vyriausybės programos punktas bus įgyvendintas, jeigu taip - kaip jį sutiks klaipėdiečiai.

Lygiai taip pat, kaip ir penktasis su Klaipėda tiesiogiai susijęs punktas:

5. Skatinsime, kad Klaipėdos jūros uostas kuo aktyviau įsijungtų į ES mėlynosios ekonomikos iniciatyvą.

Čia irgi reikia priminti, kad mėlynoji ekonomika yra su jūra siejama jūrų ekonominės veiklos ir naujų jūrinių technologijų pagrindas ir politika, kurios tikslai irgi apima ateities kuro (vandenilio irgi) gamybą.

Be šių penkių punktų išimtinai Klaipėdai galbūt būtų galima priskirti ir Vyriausybės programoje įrašytą siekį inicijuoti jūrinio elektros kabelio nutiesimą į Vokietiją – matyt, kad be uostamiesčio tokio plano paversti realybe nepavyktų.

Tiesa, Vyriausybė šį punktą turėjo patikslinti ir išbraukti iš jo žodį „inicijuosime“, nes kalbas dėl didelės galios jūrinio kabelio tiesimo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ir už tai Vokietijoje atsakinga „50Hertz“ jau pradėjo šiemet vasarą - dar iki rinkimų.

Visa kita programoje – tinkama Klaipėdai ir Lietuvai.

Ir jeigu tas dokumentas taps realybe, tai šalies ekonomika per ketverius metus turėtų augti, kainų poveikis žmonių gyvenimui bus pažabotas, sveikatos apsauga ir švietimas bus geresni nei dabar, NATO ir toliau garantuos mums saugumą, šalyje nebus toleruojamas antisemitizmas ar kita neapykantos išraiška, valstybė bus valdoma sklandžiai, keliai – pagerės, kaimai bus gyvensi, energetika – dar tvaresnė, o aplinka – apsaugota.

Tokios yra pagrindinės 19-osios Vyriausybės veiklos kryptys. 

Navigacija aiški, kur būsime po ketverių metų – žiūrėsime. Ir vėl bus labai įdomu paskaityti naują programą – kiek žodžių iš jos sutaps su senu dokumentu.