Amsterdamas europiniame, o gal ir pasauliniame kontekste išsiskiria savo savivaldos forma, kurios viena iš sudėtinių dalių yra atskiri rajonai, šie - padalinti į smulkesnes teritorijas (neighborhoods), kurių valdymas patikėtas vietos bendruomenėms su joms priskirtoms funkcijoms ir atsakomybėmis.
Tai nedidelės, kartais kelių gatvių ribojamos teritorijos, kuriose gyvena iki kelių tūkstančių žmonių. Ir jie visi privalo nuspręsti, kaip geriausiai tvarkytis savo rajonuose.
Laisvė, bet kartu ir atsakomybė.
Bendruomenės galia.
Bendru žmonių sutarimu grįstas valdymas.
Štai koks gali būti Amsterdamas su savo neiburhūdais.
Na, tuo metu - o gal ir iki šiol - mūsuose Amsterdamas daug kam kelia šiek tiek kitokias asociacijas: vieni klausia, kada algos bus kaip Amsterdame, kiti Nyderlandų sostinę identifikuoja kaip raudonųjų žibintų ar legalizuotų lengvųjų narkotikų miestą ir dėl to iš karto davatkiškai atmeta bet kokią galimybę lygiuotis į vieną iš garsiausių pasaulio miestų.
Kuriame, beje, daugybė kanalų nuo žmonių neatitverti, nes žmonės masiškai į juos nekrenta. Žmogus ten pats atsakingas už tai - įkris į vandenį ar ne. Įkris jo vaikas, ar ne.
Klaipėdoje kelis šimtus metrų Danės krantinių palikus be fizinės kliūties sprendimas sukritikuotas argumentuojant tuo, kad vienas po kito ims skęsti žmonės, o ypač jų vaikai. Ir dėl to kalta, aišku, bus valdžia.
Todėl būtų gerai nuo vandens atsitverti tankia tvora - tokį viešąjį diskursą jautė visi, kas bent kiek domėjosi krantinių rekonstrukcija.
Bet prie ko čia Gargždai?
Nes Gargžduose yra viena stipri bendruomenė, kuri šiomis dienomis privertė rajono valdžią atsisakyti planų už maždaug 15 mln. statyti sporto centrą su ledo arena.
Nekvestionuojant - geras ar blogas tai sprendimas - lieka nenuginčijamas faktas: planas, lemiamoje stadijoje atšauktas po to, kai jam pasipriešino vietos futbolo rėmėjai.
Nes futbolas Gargžduose yra ne šiaip sau sporto šaka, tai daugelį gyventojų vienijanti filosofija. Visi ten žino, kad laimės „Banga“. Gargždiškių šioje komandoje daugiau nei kitose Lietuvos ekipose yra lietuvių.
„Bangos“ bendruomenė neapsiriboja futbolo fanais, toje komandoje žaidžia gargždiškių vaikai, broliai, pusbroliai, kaimynai, draugai, bendraminčiai.
Labai tankus ir stiprus tinklas, grupės žmonių įtaka viešiesiems sprendimams yra akivaizdi - to, šios istorijos kontekste, neigti negalima.
Štai tuo Gargždai ir panašūs į Amsterdamą.
Nes kai 2018 metais išrinkta Amsterdamo merė Femke Halsema paviešino planus uždaryti žymųjį raudonųjų žibintų kvartalas, jai pasipriešino net tik vitrinose klientus viliojančios, bet ir daugiau miestiečių.
Iš pradžių atrodė, kad griežtą poziciją užėmusi merė neatsitrauks - spaudai ji sakė, kad dėl savo tikslo su niekuo nesiderės.
Bet kvartalas veikia iki šiol.
Matyt, kažkas bus radęs būdą, kaip užsispyrusią miesto merę kalbėti nuosaikiau.
O kai įtakingų žmonių pozicija staiga pasikeičia, pokyčiams paaiškinti oficialių versijų ne visada užtenka, atsiranda erdvės neoficialioms kalboms.
Ir man jas take girdėti be jokių tarpininkų, kai 2019 metais teko lankytis viename akademinės bendruomenės renginyje Amsterdame. Būtent ten, po oficialiosios dalis, vienos miesto aukštosios mokyklos dėstytojas ir sakė, kad nepalaužiamosios merės sprendimas buvo pakeistas į diskusiją įsitraukus seniausio ir garsiausio Amsterdamo futbolo klubo „Ajax“ rėmėjų grupei, kuri prieštaravo planams uždaryti kvartalą.
Garantuoti, kad futbolo sirgalių įsikišimas buvo lemtingas sprendžiant klausimą, aišku, būtų kvaila. Bet lygiai taip pat kvaila būtų aklai neigti tokią galimybę.
Senų tradicijų vienijami futbolo sirgaliai gali daryti įtaką sprendimams, kurie miestuose iš esmės keičia miestus - tuo panašūs Amsterdamas ir Gargždai.
Bet ar vien dėl to galima gargždiškius rodyti kaip sąmoningumo ir atsakomybės už savo miestą suvokimo pavyzdžiu visai Lietuvai? Galbūt. Bet prieš tai darant nederėtų pamiršti, kad visuose Seimo rinkimuose nuo 2004-ųjų iki 2024-ųjų šio miesto gyventojai į bene svarbiausią šalies instituciją delegavo Gražulį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą