NATO apskaičiavo Rusijos puolimo prieš Baltijos šalis 2027 metais scenarijų

Pagal scenarijų ataka įvyks 2027 m. 

Rusijos kariuomenė pradeda puolimą prieš Latviją ir tuo pat metu puola Lietuvą, naudodamasi Kaliningrado sritimi ir Baltarusijos teritorija kaip priešakinėmis prieigomis. 

Tuo pat metu Baltijos šalyse esančios NATO pajėgos priverstos atsitraukti, kol atvyks pagrindinės pajėgos.

Blogiausiu atveju, pagal Aljanso kolektyvinės gynybos chartijos penktąjį straipsnį, prireiks 10 dienų, kol bus išsiųstas pastiprinimas.

 Per šį laiką pagrindinis vaidmuo ginant Baltijos šalis teks Vokietijos kariuomenei.

Šiuo metu Lietuvoje dislokuota apie 800 Bundesvero karių, kurie yra NATO kovinės grupės dalis. 

Šios pajėgos aprūpintos „nemažu kiekiu“ technikos, įskaitant tankus „Leopard 2“. 

Iki 2027 m. pabaigos kontingentas bus padidintas iki visos brigados, kurią sudarys 4800 karių ir 200 civilių, taip pat 44 „Leopard 2“.

Breedlove'as sakė, kad pagrindinė šių karių ir rotuojamų dalinių iš kitų NATO šalių užduotis bus „išlaikyti pozicijas, kol atvyks didelės Aljanso pajėgos“. 

„Mums reikia laimėti kuo daugiau laiko. 

Pirmiausia bus teikiama parama iš oro, paskui laivynas, o tada sunkiosios sausumos pajėgos“, - patikslino jis.

Pagal scenarijų per pirmąsias tris dienas Rusijos kariuomenei pavyksta užimti Latviją ir ji pasinaudoja užimtomis teritorijomis puldama Lietuvą, tačiau vokiečių tankų batalionas ją aplenkia, o tai leidžia sustabdyti kariuomenės judėjimą. 

Penktąją imituojamo karo dieną iš Lietuvos pajuda 44 tankai „Leopard 2“, o septintąją dieną jie atsiduria iš Latvijos besiveržiančių Rusijos pajėgų užnugaryje.

Tuomet pagal scenarijų vokiečių pajėgos per tris dienas įveikia skaitlingesnę Rusijos kariuomenę.

Dešimt dienų trukusio mūšio pabaigoje Lietuvos pajėgos netenka 17 tankų, 145 šarvuočių ir 3650 karių, o Rusijos pajėgos - 411 tankų, 1019 šarvuočių ir 11 420 karių. 

Nepaisant to, Lietuva būtų „nusiaubta ir iš dalies okupuota“, rodo imituojamų įvykių analizė.

Simuliacijos organizatoriai pažymi, kad pateiktas scenarijus yra blogiausias galimas rezultatas, kurio būtų galima išvengti padidinus išlaidas gynybai iki 4 proc. nuo BVP, dislokavus daugiau NATO pajėgų, įskaitant atakos sraigtasparnius „Apache“, ir paspartinus Vakarų atsaką į grėsmes.

Anksčiau Šiaurės Atlanto aljanso šalių kariniai ir politiniai vadovai ne kartą įspėjo apie galimą Rusijos puolimą netolimoje ateityje.

 NATO vadovybę persvarstyti karo tikimybę privertė žvalgybinė informacija apie Rusijos gebėjimą gaminti ginklus ir papildyti kariuomenę kariais.

Rusijos elitas mano, kad sėkmės mūšio lauke Ukrainoje prezidentui Vladimirui Putinui gali nepakakti, nes šį frontą jis laiko tik viena iš visaverčio konflikto su Vakarais krypčių. 

Todėl jis norės užpulti NATO narę ir įsitikinti, ar Aljanso šalys iš tikrųjų nori rizikuoti išprovokuoti Trečiąjį pasaulinį karą dėl kelių kvadratinių kilometrų netoli Rusijos sienos. 

Kremliui artimi pareigūnai ir verslininkai pokalbyje su žurnalistu Michailu Zygariu patvirtino, kad šiuo atveju labiausiai tikėtini taikiniai būtų Latvija ir kitos Baltijos šalys.

Šaltinis: "The Moscow Times"