Naujas tyrimas: ar NATO turėtų ruoštis galimam Rusijos Federacijos puolimui?

NATO valstybėms narėms Europoje liko "nuo penkerių iki devynerių metų" pasirengti atremti galimą Rusijos puolimą aljanso teritorijoje.

Tokia išvada pateikiama Vokietijos užsienio politikos draugijos (DGAP) analitinėje studijoje.

Jos autoriai Christianas Möllingas iš DGAP ir Torbenas Schützas iš Saugumo ir gynybos centro Berlyne įsitikinę, kad "kitam karui Europoje veiksmingai užkirsti kelią galima tik per ribotą laikotarpį".

Rusijos ekonomika veikia karo režimu

Asociatyvi YouTube ekrano nuotr.

Ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad Rusija per karą su Ukraina savo gynybos pramonę perjungė į karo ekonomikos režimą.

"Net ir po beveik dvejus metus trukusio karo Ukrainoje Rusijos karinis potencialas yra didesnis, nei šiuo metu atrodo.

Sausumos pajėgos patyrė didžiausius žmonių ir įrangos nuostolius", - teigiama Möllingo ir Schützo tyrime, pavadintame "Kito karo prevencija".

Joje pabrėžiama, kad Vokietija ir NATO įsitraukė į lenktynes su laiku, stengdamosi apginkluoti gynybos pajėgas tiek, kad jų atgrasymo potencialas viršytų Rusijos skaičiavimus dėl sėkmingo puolimo, pavyzdžiui, prieš NATO šalis Lietuvą, Latviją ir Estiją.

DGAP saugumo ekspertas Christianas Möllingas savo išvadose remiasi šaltiniais Vokietijos kariniuose sluoksniuose ir žvalgybos tarnybose.

Jo analizėje pateikiamos naujos Bundesvero gynybos politikos kryptys, kurias lapkričio pradžioje pristatė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.

Pirmą kartą B. Pistorius viešai pavartojo frazę "atitiktis karo meto reikalavimams" kaip Bundesvero modernizavimo tikslą.

"Po žiauraus Putino išpuolio prieš Ukrainą į Europą sugrįžo karas", - sakė B. Pistorius.

"Tai pakeitė grėsmių kraštovaizdį. Vokietija, kaip daugiausiai gyventojų turinti ir ekonomiškai stipriausia šalis Europos centre, turi būti atgrasymo ir kolektyvinės gynybos Europoje ramstis", - sakė Vokietijos gynybos ministras, pristatydamas naujas Vokietijos ginkluotųjų pajėgų gaires.

Abi šalys turi tolesnių karinių planų

Apskaičiuojant laikotarpį, per kurį Šiaurės Atlanto aljansas gali užkirsti kelią galimam karui stiprindamas atgrasymo pajėgumus, remiamasi prielaida, kad Rusijai pavyks įšaldyti karą Ukrainoje.

Tai suteiktų Kremliui laiko atstatyti savo sausumos pajėgas. Tačiau vargu ar kas nors iš Berlyno politikų tikisi greitos įsiveržimo karo pabaigos.

"Abi pusės turi tolesnių karinių planų", - interviu DW nurodė Miuncheno saugumo konferencijos Ukrainos ir Rusijos ekspertas Nico Lange. - Manau, turime manyti, kad tai tęsis dar kurį laiką".

Tuo tarpu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnyj neseniai perspėjo, kad karinė pagalba, kurią jo šaliai iki šiol suteikė apie 50 paramą teikiančių valstybių, vadovaujamų Jungtinių Valstijų, lėmė tik "aklavietę" fronte.

Jo linija rytų ir pietų Ukrainoje beveik nesikeitė nuo birželio mėnesio, net per Ukrainos kontrpuolimą.

Tačiau Rusija turi pranašumą poziciniame kare, nes disponuoja praktiškai neribotais artilerijos ginklais, interviu DW įspėjo austrų karo analitikas Markusas Reisneris (Markus Reisner).

Jo nuomone, Ukraina gali pasiekti sėkmę tik tuo atveju, jei karas nebus pozicinis. Kad tai taptų įmanoma kitą pavasarį, Ukraina turi gauti naujausių ginklų iš Vakarų, patikslina M. Reisneris.

Nemažai karinių ekspertų mano, kad frontas Ukrainoje virsta mūšio lauku, kuriame naudojami vis modernesni ginklai.

Vis dažniau kalbama apie dirbtinio intelekto panaudojimą karinėse operacijose. "Kalbame apie elektromagnetinio lauko, kuriame naudojamos radijo stotys ir valdomi bepiločiai orlaiviai, kontrolę", - interviu DW aiškino Reisneris.

Nico Lange taip pat patvirtina, kad Rusija dabar gali labai sėkmingai slopinti kai kuriuos AFU ginklus naudodama palydovus.

Ekonominės sankcijos nepadėjo?

Tai pasakytina net apie JAV tiekiamus raketų paleidimo įrenginius HIMARS, kuriuos Ukraina prieš metus, išlaisvindama savo teritorijas, panaudojo siekdama sutrikdyti Rusijos kariuomenės ginklų ir šaudmenų tiekimą.

"Rusijai labai sėkmingai pavyko sukurti trukdžius", - sako Lange'as.

Trikdymu vadinamas priešo palydovų, radarų ir radijo signalų trukdymas. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad padėtis fronte vis labiau virsta dronų karu.

Jie ne tik atakuoja smogdami, bet ir perduoda vaizdus ir kartu su palydovine žvalgyba daro padėtį fronte visiškai skaidrią.

Rusija ginkluojasi ir šioje srityje, pripažįsta Lange.

Matyt, ES ir JAV įvestos ekonominės sankcijos neatbaidė Maskvos, ji vis dar turi mikroschemų ir kitų aukštųjų technologijų prekių.

Rusija taip pat turi savo palydovinės navigacijos sistemą, skirtą raketoms nukreipti, priduria Nico Lange. 

Remiantis analitikų išvadomis, Berlyne stiprėja įsitikinimas, kad su dabartine ginkluotės gamyba Rusija gali greitai atkurti nuostolių patyrusią savo kariuomenę.

Ir taip, kad jos kovinė galia viršytų dabartinį NATO atgrasymo potencialą konvencinio karo Europoje metu.

"Ekspertų ir žvalgybos agentūrų vertinimu, Rusijai prireiks nuo šešerių iki dešimties metų, kad atkurtų savo kariuomenę iki tokio lygio, kad ji galėtų išdrįsti pulti NATO", - dalijasi DGAP analitikas Christianas Möllingas.

Atitinkamai aljansas turi tik penkerius-devynerius metus persiginkluoti tiek, kad galėtų atremti galimą Rusijos puolimą. "Rusijos puolimas NATO teritorijoje nebegali būti atmestas", - sakė K. Möllingas. - Tai reiškia, kad klausimas nebėra, ar Vokietija ir NATO turi būti pasirengusios karui, o tik kada".