Prof. Vilija TARGAMADZĖ: Regioninė ar antiregioninė švietimo politika?

Praėjusių metų gruodžio 11-tos dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimas tampa gimnazijų naikinimo miesteliuose ir kaimiškose vietovėse instrumentu - vidurinio ugdymo programoje (11-12 klasėse, atitinkamai gimnazijos 3-4 klasėse) numatytas maksimalus mokinių skaičius 30, o minimalus 21. Išimtis yra kiti mokslo metai - dar 12-toje klasėje lieka minimalus skaičius 12.

Taigi, praktiškai nemaža dalis gimnazijų bus uždaryta, geriausiu atveju galės būti kitų gimnazijų skyriai (jei bus bent 8 mokiniai). Didės mokinių pavežėjimų poreikis, o tam trūksta lėšų. Didelė dalis vaikų neturės galimybės pasinaudoti švietimo pagalbos specialistų paslaugomis, taip pat ir po standartizuotų testų teikiamomis dalykininėmis konsultacijomis.

Ypač nerimą kelia Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) laikymas. Negavę ketvertuko, negalės tęsti mokymosi vienuoliktoje klasėje, tad liks kelios galimybės: tikėtina šiemet dar bus galimybė perlaikyti PUPP, likti kartoti kurso arba toliau mokytis profesinio mokymo sistemoje. Bet profesinio mokymo sistema nėra tinkamai pasirengusi priimti neturinčių pagrindinio išsilavinimo. Juk keliolikoje savivaldybių net nėra profesinio mokymo mokyklų filialų, o ir neturintiems pagrindinio išsilavinimo programų pasiūla yra menka.

Na, ir mokytis bendrojo ugdymo ir profesijos dalykų tikrai nėra lengviau nei tik bendrojo ugdymo dalykų. Be to, socialinės ekonominės kultūrinės atskirties (SEK) ar specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) vaikai vargiai galės išvykti į kitas vietoves, nes gali riboti ekonominiai ištekliai. Įvertinant, kad mokymasis Lietuvoje privalomas iki šešiolikos metų, tikėtina kai kas ir nebesimokys.

Tai kur link judama? Numatomiems pokyčiams dera pasirengti. Nemanau, kad kas prieštarautų, kad neišlaikę PUPP turėtų mokytis gimnazijos trečioje klasėje, bet ar tam pasirengta? Ar sutvarkyta pavežėjimo infrastuktūra ir taip toliau. Taigi, bendras ugdymas tiesiai genamas į smegduobes.

Reformatorių sisteminio mąstymo deficitas? O gal sąmoningas veiksmas? Kas gali paneigti?