Nugalėtojai savotiškai gerbė mus, kaip įveiktą, bet drąsią tautą, kuri kovojo, pralaimėjo, bet susikūrė didesnį už juos gerbūvį net nugalėta.
Mes buvom Rytų Vakarai.
Dabar mūsų net nenusipirko. Patys atsidavėm ir viską atidavėm.
Taip pat bijom, bet prarasti darbus, paskolas, duonos riekę su sviestu ir geresnę mašinikę.
Ir esam pilni parduotųjų gėdos, ir nesijaučiam teisūs, tik jaučiamės išduoti.
Vakarėlio užsakovai niekada negerbia nusipirktos merginos, parsidavusieji negerbia savęs.
Gerbūvis yra mūsų kaina.
Esam Vakarų Rytai.
Vidinio okupanto valdomiems visada sunkiau, negu pralaimėjus Atilai.
Didesnė skirtis tarp Mes ir Jie, daugiau pasimetimo ir neapykantos. Mažiau bendrumo ir meilės, tik naudos siekimas ir komforto zonos vartai.
Parduotam ir išduotam savųjų sunku pasitikėti ir jaustis laisvam. Teks daug ko išmokti ir praeiti visas pamokas.
Teks ryžtis sakyti ką galvoji į akis ir nebijoti būti vienam, kai visi išsilakstys arba vaidins, kad nepastebėjo.
Teks išmokti surasti vienas kitą gyvenime, kaip čia surandam.
Atsibusti iš slogaus sapno ir suprasti, kas yra tikra, atsisakyti melo.
Mes susitiksim, mūsų bus vis daugiau. Ir mes kartu įveiksim viską.
Tai, kas atrodo pabaiga, yra tik pradžia.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą