Svarbiausia noras ir motyvacija

Mėlyna vėliava ir sovietinis palikimas - nesuderinami

Didelio dėmesio sulaukė ir diskusijų sukėlė Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitete pristatyta biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ 2022 metų veiklos ataskaita. Ne tik aš, bet ir visi Komiteto kolegos, buvome nemaloniai nustebę kaip organizuojamas darbas ir kokie sprendimai priimami. Nors Tarybos posėdžio metu BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ ataskaitai ir buvo pritarta, tačiau, kaip pabrėžė ir mano kolegos, ir aš, pritarta su labai dideliu avansu. Labai daug reikia nuveikti, kad Klaipėdos paplūdimiai taptų konkurencingi ir išsiskirtų patrauklumu iš aplinkinių šalių paplūdimių.

O pirmiausia, aukščiausius standartus įrodančia Mėlynąją vėliava pasidabinusiuose paplūdimiuose reikia atsikratyti sovietmečio dvelksmo, kurio apstu: pliažų skirstymas į „Vyrų“ ir „Moterų“, sukrypę gelbėtojų nameliai, aptriušusios persirengimo kabinos, atviros šiukšliadėžės arba įkasti į smėlį konteineriai, apiplyšę smėlio maišai prie sporto inventoriaus aikštelių, tualetai. Galima būtų vardinti dar daug dalykų, kurie tikrai nesukuria pridėtinės vertės prieš priimant sprendimą kur poilsiauti.

O juk Klaipėdos pajūrio paplūdimiai konkuruoja ne tik su kitais Lietuvos paplūdimiais, bet ir su kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos bei visos Europos paplūdimiais – kuris yra patraukliausias, patogiausias, gražiausias ir pritraukia daugiausiai poilsiautojų. Ir pradėti tvarkyti ne nuo suoliuko ar šiukšliadėžės, o nuo bendros ilgalaikės Klaipėdos paplūdimių vizijos, kuri apimtų visą infrastruktūrą, poilsiautojų srautus žvelgiant bent 5-10 metų į priekį, paruošimo.

Viliuosi, kad įstaiga „Klaipėdos paplūdimiai" ir miesto administracija, išanalizavę europines gerąsias paplūdimių praktikas, suformuos, pateiks svarstymui ir įgyvendins šiuolaikišką bei darnią Klaipėdos paplūdimių vystymo strategiją, apimančią visą paplūdimio juostą, įskaitant paplūdimį, priekopį, kopas ir miško dalį nuo molo iki Girulių pabaigos bei Smiltynės paplūdimius.

Per daugiau nei 30 kelionių metų man teko matyti įvairių pasaulio šalių paplūdimius, jų infrastruktūrą ir priežiūros procesus. Esu įsitikinęs, kad galima rasti puikų, ilgalaikį ir visiems tinkantį sprendimą Klaipėdos pajūrio zonai, kurią gamta apdovanojo nuostabiu unikaliu grožiu. Tad bereikia tik truputį prisidėti, kad išsaugodami šį grožį atlieptume poilsiautojų poreikius.

Kur bus ruošiami jūrininkai: Klaipėdoje, ar po Vilniaus sparnu?

Daug diskusijų klaipėdiečių jūrinei ir akademinei bei miesto bendruomenėms keliantis klausimas — Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos jungimas su „Vilnius Tech“ universitetu. Kovo mėnesį buvo priimtas LR Vyriausybės sprendimas stiprinti kolegijas, jas sujungiant ar prijungiant. LAJM yra viena iš 12 kolegijų Lietuvoje, kuri turėjo pasirinkti - išlikti nepriklausoma ar susijungti. Pasak LAJM vadovo, jie nusprendė prisijungti prie Vilnius Tech.

Iki šiol man žinomi tokie valdymo iškėlimai ar sujungimai nepasiteisino ir neatnešė laukiamų rezultatų. Ir tai ne tik Klaipėdos regiono pavyzdžiai, jų apstu visos Lietuvos mastu. Nuogąstauju, kad tai bus sprendimas su liūdna pabaiga.

Žinoma, aš esu šališkas Klaipėdos naudai, tad, norėdamas sužinoti neutralią nuomonę į susitikimą su Klaipėdos regiono merais, Klaipėdos universiteto, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) vadovais, kuriame lankiaus svečio teisėmis, pakviečiau ir savo pažįstamą Ingą Motuzienę. Inga Kopenhagos universitete studijavo jūrų teisę, yra MRU Teisės mokyklos doktorantė ir lektorė, šiuo metu dalyvauja JT Tarptautinės teisės komisijos posėdžiuose Ženevoje ir gilinasi į klimato kaitos bei jūros lygio kilimo įtaką tarptautinei jūrų teisei, žmogaus teisėms, valstybingumui. Ingos nuomone, sprendimas jungtis prie „Vilnius tech“ universiteto skamba kaip skubotas, vienašališkas ir nepasižymintis tvarumu.

Nebuvo svarstomi jokie alternatyvūs variantai, prieš priimant sprendimą nebuvo konsultuotasi ir tartasi su Klaipėdos verslo atstovais, kurie remia LAJM ir įdarbina jų absolventus. Klaipėdos regiono miestų merai, gerb. V. Laurinaitis (Šilutės miesto meras) bei gerb. Š. Vaitkus (Palangos miesto meras), taip pat kėlė klausimus, kodėl LAJM direktorius nesitarė dėl reorganizacijos su regiono bendruomene.

Vargu, ar sprendimas gali pasižymėti tvarumu ir ilgalaike perspektyva, jeigu buvo priimtas skubotai ir nesitariant su kitais Klaipėdos regiono bendruomenės nariais.

Tai kokia ta perspektyvi Klaipėdai jūrinė dalis? Jungtinių Tautų Organizacija tarptautinę jūrų teisę įvardina kaip perspektyviausią sritį, kuri yra itin svarbi tiek privačiam sektoriui, tiek valstybėms, tiek visai žmonijai globaliu mastu. JT atstovas ponas Miguel de SerpaSoares ją įvardina "brangakmeniu karūnoje".

Tenka girdėti, kad būtent JŪRA yra vienas iš ateities raktinių žodžių tarptautiniame kontekste. Lietuva yra jūrinė valstybė, todėl labai norisi palinkėti, kad mokslo ir verslo bendruomenės, politikos atstovai, tiek regioniniu, tiek nacionaliniu lygmeniu, įžvelgtų tas galimybes ir priimtų perspektyvius ir tvarius sprendimus, rezonuojančius su šiuolaikiniais globaliais iššūkiais.

Aš visiškai palaikau KU rektorių Artūrą Razbadauską ir tą Klaipėdos bendruomenės dalį, kuri aktyviai siekia, kad LAJM valdymas liktų Klaipėdoje.

Svarstyklės, kurių vienoje pusėje tvarka ir kontrolė, o kitoje – integracija ir pagalba

Susitikime su Klaipėdos įstaigų, kurios teikia socialines paslaugas miestiečiams, atstovais Kontrolės komiteto nariai buvo supažindinti su šių įstaigų aktualijomis bei socialinės paramos srities išskirtinumais.

Aptariant transporto panaudojimą socialines paslaugas teikiančiose įstaigose, išryškėjo įvairių aspektų - kaip svarbu, kad sprendimų priėmimo procesuose ir jų įgyvendinimo vertinime būtų tiesiogiai kuo daugiau bendraujama su žmonėmis, kurie praktiškai dirba šioje srityje. Norėčiau pateikti vieną, patį paprasčiausią, pavyzdį iliustruojantį šį faktą.

Pagal esamą tvarką socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms priklausantis transportas turi būti pažymėtas ant automobilio užklijuojant įstaigos pavadinimą ir pan. Kontroliuojanti tarnyba siekia, kad ši sąlyga būtų praktiškai įgyvendinta. Tačiau, kai kurios įstaigos nenori to daryti ir tam turi akivaizdų praktinį pagrindimą. Jaunesni žmonės, vaikai ar jaunuoliai, kurie naudojasi šiuo pažymėtu transportu, nenori būti matomi kaip asmenys su negalia ar socialiniais poreikiais. Jie nenori būti pastebėti bendraamžių išlipantys ar įlipantys į, mums - suaugusiems, atrodytų nieko nereiškiančiu lipduku pažymėtą transportą.

O yra taip, kad jie tiesiog vengia naudotis tokiu jiems skirtu transportu. Tuo tarpu visi siekiame integruoti tokius žmones į visuomenę ir užtikrinti, kad jie nebūtų išskiriami. Tai tampa svarstyklėmis, kurių vienoje pusėje tvarka ir kontrolė, o kitoje – integracija ir pagalba.

Šis pavyzdys parodo, kad tiesioginis bendravimas su žmonėmis, kurie patiria socialinius iššūkius arba dirba su jais, yra labai svarbus sprendimų priėmimo ir politikos formavimo procese. Šitaip galima giliau suprasti jų poreikius bei užtikrinti, kad priimti sprendimai būtų atitinkami ir nekeliantys papildomų socialinių ar psichologinių barjerų.

Tai tik vienas mažas pavyzdys didelėje ir sudėtingoje sistemoje.

Pirmasis padėjėjas

Suprantant su kokiais iššūkiais ir klausimais man tenka ir teks susidurti per ateinančius ketverius metus, nusprendžiau pasinaudoti Tarybos nario teise į visuomeninius padėjėjus. Pagal Tarybos reglamentą kiekvienas Tarybos gali turėti tris visuomeninius padėjėjus, kurie Tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją, turi teisę organizuoti Tarybos nario susitikimus su rinkėjais, dalyvauti Tarybos ir komitetų posėdžiuose stebėtojų teisėmis, padėti ruoštis posėdžiams. Kadangi noriu daug nuveikti miestiečių labui, patarimai tikrai reikalingi. Tai pristačiau visuomenei savo pirmąjį visuomeninį padėjėją architektą, urbanistą Laimoną Bogušą, su kuriuo susipažinau rinkiminės kampanijos metu.

Laimonas yra aktyvus architektų bendruomenės ir architektus vienijančių visuomeninių organizacijų (Architektų rūmai, Architektų sąjunga) narys, domisi tiek Klaipėdoje, tiek Lietuvoje vykstančiais architektūriniais ir urbanistiniais procesais, seka su tuo susijusias plačiai aptariamas temas – pradedant lokaliomis diskusijomis apie miestų bei regionų vystymą ir su tuo susijusių socialinių problemų sprendimą, baigiant valstybės masto urbanizaciniais procesais. Laimonas aktyviai projektuoja visoje Lietuvoje, kartu su komanda dalyvauja architektūriniuose ir urbanistiniuose konkursuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Manau, kad mūsų laukia labai konstruktyvus ir dalykiškas bendradarbiavimas, nes mes vienodai matome kryptį, kuria turi žengti ir vystytis Klaipėda.

Kontrolė ir įsitraukimas

Po keleto susitikimų su Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontroliere Daiva Čeporiūte supratau, kad ji yra tas žmogus, kuriuo galima pasitikėti, kuri siekia Savivaldybės įmonėms padėti priimti teisingus sprendimus ir išspręsti iškilusias problemas. Dėl to labai džiaugiuosi, kad Klaipėdos m. savivaldybės taryba labai gerai įvertino jos ir visos Kontrolės ir audito tarnybos darbą ir paskyrė Daivą eiti šias pareigas antrai kadencijai.

Teko domėtis kitų miestų Kontrolės ir audito tarnybų darbu, tai galiu teigti, jog Klaipėda turi puikų vadovą. Vienintelis momentas, kuris, deja, taip ir liko neišgirstas mano kolegų. Kasmet Kontrolės ir audito tarnyba ruošdama veiklos planą prašo Tarybos narių pateikti argumentuotus siūlymus kokios temos gali ir turi būti įtrauktos į Tarnybos metinį veiklos planą. Tarybos nariai bendraudami su klaipėdiečiais tikrai gauna daug klausimų ir pastabų: kaip panaudojamos Klaipėdos miesto lėšos, kaip vyksta vieni ar kiti projektai, kaip teikiamos paslaugos.

Deja, iš ankstesnių kadencijų politikų Tarnyba nesulaukdavo reakcijos į savo kreipimąsi – 2022 m. siūlymų buvo 0. Turiu pasakyti, kad ir šios kadencijos politikai linkę tęsti šią liūdną tradiciją – iki Tarnybos nustatyto termino, birželio 26 dienos, taip ir nebuvo gauta nei vieno pasiūlymo iš Tarybos narių. Buvau vienintelis pateikęs pasiūlymus.

Atsakomybės vengimas ar per didelis atsargumas?

Ką pastebėjau iš valdančiosios daugumos? Nors kolegos – valdančiosios koalicijos nariai išsako savo poziciją, kuri kartais sutampa, o kartais nesutampa su mano, iš vykdančiosios valdžios pasigendu ryžto jau pradėtų projektų įgyvendinimui. Kam stabdyti gerus, anksčiau priimtus sprendimus, už kuriuos patys balsavo praeitoje kadencijoje? Mano nuomone, tokie veiksmai nepaspartins procesų uostamiestyje, o sukurs įvaizdį, kad tai kas buvo anksčiau nuspręsta ir patvirtinta – viskas yra blogai, nors taip tikrai nėra. Dėl to būdamas opozicijos lyderiu noriu palinkėti valdančiajai daugumai ne stabdyti, o įgyvendinti pradėtus mieste projektus, spartinti sulėtintus procesus ir nebijoti drąsiai prisiimti atsakomybės.

Svarbiausia ryžtas, noras ir motyvacija dirbti miestui ir pamatyti jį sparčiai besikeičiantį.

Už nuomonių skiltyje išreikštą poziciją atsako nuomonės autorius