Žaisliniai kareivėliai

Verslininkė Jolanta Blažytė: Ar mūsų vaikų darželis, prisipirkęs šautuvėlių, pažįsta savo priešą

(6)

Dar karo Ukrainoje pradžioje publikavau mokslininkės neurobiologės T. Černigovskajos įžvalgas dėl karo priežasčių. Tas priežastis mokslininkė matė nebrandžios visuomenės žmonių galvose: „Visuomenė nusirito iki paauglystės sąmonės lygio. Duok jiems šautuvėlių, kareivėlių ir nieko daugiau nereikia“, - tuomet kalbėjo mokslininkė.

ŠAUTUVĖLIAI, KAREIVĖLIAI IR P*EC

Praėjo beveik du metai. Ar kas pasikeitė?

Taip, dalis visuomenės, ypač Vakarų Europoje, paaugo, subrendo ir pradėjo ieškoti variantų, kaip galima gyventi be šautuvėlių ir kareivėlių.

Tą pokytį ypač atspindi politinės nuotaikos, nebepalaikančios karo kurstytojų.

Ar kas pasikeitė Lietuvoje?

Sunku pastebėti, nes oficialioje informacinėje aplinkoje – vis dar šautuvėliai ir kareivėliai. Ir pinigėliai - vis dar kokiam nors naujam šautuvėliui.

O diplomatija?

O svetimų interesų derinimas su savais?

O didžiosios geopolitinės šachmatų partijos?

Oi, apie ką čia aš?

Mes juk darželyje tokių dalykų nesimokėm.

Mes žinom tik tiek, kad visas pasaulis turi suktis apie mūsų ašį, nesvarbu, kad ta ašis gerokai pakrypus, sėdmaišiais paramstyta ir Tik-Tok dvasia persunkta.

Kartais atrodo, kad visi tie šautuvėlių pirkėjai vis labiau panašėja į kazino lošėjus: lygtai jau viskas pralošta, paskutinės kelnės nusimautos, bet gi vis dar ta viltis... dar žiūrėk, pasiskolinsim, dar nusimausim ne tik kelnes, bet ir apatinius, bet vis tiek vieną kitą šautuvėlį nusipirksim.

O jei patys ir nesusiprotėsim nusipirkti, tai čia pat mus paprotins koks nors „trenktas“ dėdė Jonas iš Švedijos – na, tas pats, kuris norėtų, kad „rusai mus truputį papultų“.

https://77.lt/j-ohmanas-butu-gerai-kad-rusija-mus-papultu

Kazino patalpose nėra nei laikrodžių nei langų. Tam, kad žmonės prarastų laiko nuojautą.

Girdėjau tokį pastebėjimą, kad kazino tualetuose nėra net patogių klozetų - kad žmonės per ilgai neužsisėdėtų ir besėdėdami nesusivoktų, kad jau laikas sakyti „stop“, kol dar nepralošei paskutinių triusikų.

Panašiai ir Lietuvos informacinėje erdvėje – jokių langų šviesai ir kitokiai nuomonei.

Ir dar plius nepatogūs klozetai, tiksliau iš kiekvieno klozeto sklindantys gąsdinimai „rusai puola“, kas sekundę mobilizuojantys kovai ar geriausiu atveju dar ir dar vieno pinigėlio įdėjimui į Jono kišenę.

To paties Jono, kuris Lietuvai linki, kad „mus rusai truputį papultų“.

O žūstantys žmonės? O prie kracho artėjanti Europos ekonomika???

Oi ne ne, pro kazino langus to nesimato. Nes ant mūsų ruletės tik šautuvėliaiir kareivėliai.

O tūlikuose - nepatogūs klozetai tam, kad beviduriuodami nuo savo baimių, ilgai neužsisėdėtume ir neprisigalvotume visokių nesąmonių apie kažkokius tai žūstančius žmones ar griūvančią ekonomiką.

Bet yra ir gerų žinių: vis daugiau Vakarų šalių žurnalistų ir apžvalgininkų pamažu išlenda iš tos informacinės belangės ir pamato platesnį visų dvejų metų įvykių kontekstą, nei tą, kurį nupiešia ant kazino ruletės sustatyti kareivėliai, šautuvėliai ir rusus į Lietuvą kviečiančio Jono ausys.

Kaip pavyzdį, įmetu Vokietijos žurnalo Focus apžvalgininko straipsnį.

Na to paties, kuris jau atsikėlė nuo nepatogaus kazino klozeto ir kažkur, ramiai bei patogiai įsitaisęs, adekvačiai apmąstė geopolitinę situaciją: „Naujojo pasaulinio karo grėsmės fone vykstantys debatai apie sankcijas, branduolines bombas ir NATO narystes parodo, kad prie senų „nublūdimų“ prisideda nauji.

Faktas yra tas, kad ekonominės sankcijos negali nei sustabdyti, nei nutraukt karų.

Įvesdama sankcijas Rusijai, Vokietija susilpnino ne ją, o pati save.

Vokietijos kompanijų išėjimas iš Rusijos ir pačios Vokietijos energetinio bendradarbiavimo su Rusija atsisakymas atvedė Vokietiją prie aukštų kainų ir milijardinių nuostolių.

(O.Šolcas leidiniui Bloomberg pripažino, kad Vokietija neturi perspektyvų nei pramonėje, nei darbo vietų kūrime) Investicijos į branduolinį ginklą vargu ar suteiks Vokietijai saugumo, o JAV, laimėjus D. Trumpui, vargu ar išeis iš NATO: praėjusių metų gruodyje Kongresas priėmė įstatymą, kuris neleis vienam Prezidentui nutraukti sutarties su NATO be Senato ir atskiro Kongreso akto pritarimo.

Teorija, kad tik jėgų balansas apsaugos Europą nuo karo, yra klaidinga.

Šaltojo karo metu balansas tarp Rytų ir Vakarų buvo užtikrintas tik intensyvių diplomatinių pastangų dėka.

Vakarai visada vedė derybas su Chruščiovu ir Brežnevu – skirtingai, nei šiandieninėje situacijoje su Putinu.

Tada grėsmių ir derybų dualizmas užtiktino taiką.

https://www.focus.de/politik/ausland/gastbeitrag-von-gabor-steingart-die-fuenf-fehleinschaetzungen-des-westens_id_259642889.html

Oi, o kas per daiktas yra tas „grėsmių ir derybų dualizmas“? Oi, mes nežinome: vaikų darželyje to nemokė,

Tik- Toke nesiskrolina, teta iš TV ekrano nieko nesakė. Tai ir kur mums žinoti?

Mes žinome tik tiek, kad reikia kareivėlių, šautuvėlių ir Jono kišenėn dedamų pinigėlių – ir tada pasaulio ašis tikrai suksis apie mus.

Dabar, šūds, vis dar nesisuka, bet kažkada vis tiek suksis, jei tik garsiau parėksim ir savo kojytėm stipriau į grindis patrypsim.

O rytoj ar poryt gali reikti trypti tiek, kiek tik leidžia dar sėdmaišių nenuspaustos kojos: WSJ duomenimis vasario 8 d turėtų pasirodyti „bombinis“ Tucker Carlson interviu su Putinu.

E. Muskas pažadėjo, kad savo platformoje X to interviu neblokuos.

Kaip sakė Sun Tsu (senovės kinų karo meno autorius): „Jeigu jūs pažįstate save ir pažįstate savo priešą, jums nereikia jaudintis dėl bet kokios kovos pasekmių.

Jeigu jūs pažįstate save, bet nepažįstate priešo, tai už kiekvieną laimėtą kovą turėsite susimokėti pralaimėtąja.

Jeigu jūs nepažįstate nei savęs, nei priešo – jums visiškas pypiec.“

Ar mūsų vaikų darželis, prisipirkęs šautuvėlių ir į karą grūsdamas svetimus kareivėlius, pažįsta savo priešą at bent pats save?

Ne, jis pažįsta tik TV dėžę, kuri, tarsi darželio auklytė, nuolatos duoda nurodymus, kada ir į kokią eilutę išsirikiuoti, kokią vėliavėlę pasiimti ir kokį eilėraštuką kur pasakyti.

Na, o prieš miegą dar paseka pasakėlę apie gerą dėdę iš Amerikos, kuris tikrai ateis ir tikrai nušaus piktą vilką, jei tik vaikučiai bus geri ir darys viską, ką dėdė liepia.

Ir dar nebendraus su tuo Carlson‘u, kuris, vietoje to, kad gyventų ant stogo, gyvena realybėje ir dar siūlo pažinti priešą.

Taigi, smalsuoliams, norintiems pažinti savo priešą ir visus vaikų darželio sukurtus „p*ec“, linkiu keliauti į X (Twitter) ir Tel-gram.

Bus įdomu.

O pačiam vaikų darželiui linkiu saldžių sapnų prie LRT ekranų.

Miegokite ramiai.

Dėdė Jonas jums surinks pinigėlių, dėdė Joe (jei kur neparkris) prigamins jums šautuvėlių ir mes laimėsime.

Ai, dar nepamirškite pasiskiepyti.

Ekrano nuotr.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder