Verslininkė Jolanta Blažytė: Žalioji darbotvarkė vardu „Nieko nežinome“

Gražus ir saulėtas trečiadienio rytas. Diena nusimato daugiau nei 30 karščio. Ir..... pyst ir vėl ta baisi sieros – mazuto smarvė iš Lifosos pusės į miesto centrą.

Skambiname aplinkosaugininkams. Tie sako kad taršos nėra (turbūt ten šiaip koks Lifosos direktorius ypatingais kvepalais pasikvėpino).

Neoficialūs šaltiniai vėl patvirtina: tai nuodingi teršalai, geriau šiandien mieste nebūti.

Teisininkai sako, kad situacija sudėtinga, nes tokioms įmonėms pigiau yra papirkti aplinkosaugininkus, nei spręsti taršos problemas ar statyti valymo filtrus.

Aplinkosaugininkai siūlo kreiptis į NVSC, bet NVSC sako, kad jiems nesmirda. Taigi, Kėdainių gyventojams smirda ir dar kaip, o štai kvapų kontrolieriams nesmirda.

Važiuojame link Lifosos ir viską gerai apuostome. Dar kartą įsitikiname, kad smirda nuo Lifosos ir dar labai bjauriai. Bet atsakingi valdininkai ten nevažiuoja, nes.... nėra avarijos. O jie važiuoja tik tada, kai būna avarija.

Toliau studijuojame įstatymus ir suprantame, kad jie sukurti taip, kad gyventojai šiuo klausimu neturėtų jokių teisių.

Taigi, dūstame toliau. Visą trečiadienį ir ketvirtadienio naktį. Ir jaučiamės kalti, kad su savo skundais trukdome aplinkosaugininkams ramiai gyventi.

Beje, ką tik sužinojau, kad naujai statomai Rheinmetall gamyklai nereikės net statybos leidimo, tai tuo pačiu ir Poveikio aplinkai vertinimo (PAV). Užjaučiu aplinkinius gyventojus. Jeigu ant jūsų minėta gamykla netyčia pradės mesti nuodingus teršalus, jūs negalėsite net cyptelėti, nes jūsų pusėje nebus nė vieno jus ginančio įstatymo.

O istorija pavadinimu „Kaip Lifosa nuodija Kėdainius“ tikrai turės tęsinį.

Nuodingi teršalai, kuriuos teko uostyti visą dieną ir net naktį, sukelia didžiulį norą kovoti su ta suknista "kėdainietiška žaliąja darbotvarke". Jei kas turėtumėte man kokių patarimų ar informacijos, parašykite į PM.