Vidas Rachlevičius: Izraelis netenka draugų. Ar Lietuva jau pralaimėjo savo mūšį

Tačiau kur baigiasi Izraelio kritika ir prasideda priešiškumas žydams? Ir ar Lietuvoje patys nepadedame kurti naratyvo, kurio pasekmes vėliau tenka vadinti antisemitizmu?

Vidas Rachlevičius: Izraelis netenka draugų

Izraelis netenka draugų. Taip pat ir Lietuvoje. Tai aiškiai rodo socialiniuose tinkluose ir portalų komentarų skiltyse įsisiūbavusios ir trykštančios nuotaikos bei emocijos. 

Tam yra daugybė priežasčių. Viena iš svarbiausių yra ta, kad nuo propagandos apduję lietuviai, kaip ir daug kitų europiečių, nemato ribos ir suplaka į vieną valstybės politiką ir priešiškumą tautai. 

Tarptautinė praktika ir sveikas protas skiria valstybę nuo tautos. 

Juk stebėdami lunatiką JAV prezidentą Joe Bideną mes nejautėme priešiškumo amerikiečiams, tačiau Izraelio atveju viskas yra kitaip. 

Kažkada naftos milžinė „Shell“ kompanijos viduje taikė „Hearts & Minds“ (liet. širdys ir protai)  programą ir metodiką. Šią metodiką Afganistane bandė taikyti NATO pajėgos ir jų sudėtyje buvęs mūsų eskadronas „Aitvaras“. 

Tuščios pastangos. 

Tas pats pasakytina ir Izraelio atveju. 

Kažkada Vakarų pasaulis laikėsi geležinio principo nesiderėti su teroristais. 

Tai liudija, pavyzdžiui, legendinė 1976 m. Izraelio komandosų surengta įkaitų išvadavimo operacija Entebėje (Uganda) arba 1980 m. Margaret Thatcher sankcionuota britų SAS operacija „Nimrod“, kai buvo šturmuota Irano ambasada Londone, visi įkaitai išlaisvinti, o teroristai nukauti. 

Dabar pasaulis pasikeitė ir viskas apsikeitė vietomis. Minios propagandos apkvailintų visokio plauko kairiųjų liberalų ir radikalų marširuoja pasaulio ir Vilniaus gatvėmis su Gazos teroristų ir Irano režimo vėliavomis. 

Visas būrys valstybių vien iš ideologinių paskatų padarė didžiausią nesąmonę pasaulio diplomatijos istorijoje ir pripažino neegzistuojančią Palestinos valstybę. 

Tuo tarpu Izraelis už savo išlikimą ir teisę egzistuoti šiuo metu kariauja trimis ar keturiais  frontais, net sunku tiksliai suskaičiuoti. 

Tačiau milžiniška Izraelio karinė galia nebeužtikrina moralinės paramos, o naratyvo kontrolė tapo svarbesnė nei F-35 ar tikslios raketos. Globalios leftistinės propagandos pastangomis Izraelio reputacinė krizė gilėja, o draugų ratas siaurėja. 

Apie tai įvairiais lygiais diskutuojama ne tik Izraelyje, bet ir pasaulyje. 

Apibendrinantis atsakymas į keliamą klausimą turbūt būtų toks: Izraelis netenka draugų ne todėl, kad blogai kariauja su „Hamas“ ar „Hezbollah“ teroristais, o todėl, kad pralaimėjo pasaulinį viešųjų ryšių karą. Jis pralaimėjo tą karą ir Lietuvoje. 

Tačiau yra ir kita medalio pusė, labai nepatogūs ir daugiabriauniai klausimai su daug pustonių.

Mes galime tiesiai šviesiai paklausti: ar Lietuvos žydų bendruomenė su Faina Kukliansky priešakyje gerbia Lietuvos istoriją ir savo laikysena, pavyzdžiui, dėl Vilniaus sporto rūmų pati dirbtinai nekursto antisemitinio naratyvo? 

Apie viską išsamiai.