Vidmantas Martikonis / BNS nuotr.
Pykstame ant Latvijos, kad anie Baltarusijos elektrą perka, smerkiame Lenkiją dėl neteisingų įstatymų.
Esame Baltarusijos blokados lyderiai ir pagrindiniai kovotojai. Nusprendėme, kad neįsileisime oficialaus vizito pas mus Sakartvelo ministro pirmininko, nes per mažai demokratiškas.
Lygiai taip pat už sprendimus savo šalyje pliekiame Vengrijos premjerą Orbaną.
Apie Rusiją jau net nereikia kalbėti, kitaip ir būti negali.
Nebeužteko karų su kaimynais, tai ėmėmės Kinijos...O kur dar Šiaurės Korėja ir Venesuela...
Nuolat pabrėžiama, kad šitų karų ekonominiai nuostoliai mūsų šaliai bus nereikšmingi. Maždaug dzin, jeigu Lietuva praras 200 – 300 milijonų eurų.
Tai jeigu čia tokia nereikšminga suma, tai kodėl mokytojų atlyginimams ar pensijų padidinimui, nesurandama net 50 papildomų milijonų?
Pagaliau tie skaičiavimai tik formalūs. Jau dabar aišku, kad daugelis Lietuvos įmonių patirs didelius praradimus žaliavų, prekių tiekimo grandinėje.
O tai reiškia didesnę bedarbystę, sumažėjusius atlyginimus mūsų žmonėms. Jau nekalbant apie naujas rinkas.
Nors ilgą laiką buvusios Vyriausybės, priešingai, kvietė ir skatino verslininkus ieškoti kontaktų su milžiniška Kinijos ekonomika.
Tuo patikėjusios įmonės ilgus metus į tai investavo ir pasiekė neblogų rezultatų.
O dabar valdžios salto į priešingą pusę.
Po tokių akibrokštų, lietuviškos įmonės matys Kinijos rinką kaip savo ausis.
Kokia rimta užsienio kompanija norės investuoti Lietuvoje, kada mato tokią nenuoseklią ir nenuspėjamą užsienio politiką, kuri keičiasi pagal tuščiagarbes politikų užgaidas?
Ir visa tai dėl saujelės susireikšminusių ir neatsakingai veikiančių politikų. Bandome Kinijoje, Baltarusijoje įvedinėti demokratiją.
Įžūliai ir arogantiškai auklėjame kitas šalis. Visiškai negalvodami apie ilgalaikes pasekmes ir rezultatą.
Gal demokratijos į tas šalis vėliau ir ateis, bet tai tikrai priklausys ne nuo mūsų. Dar niekada skruzdė neprivertė paklusti dramblio.
Tai yra nepasiekiami tikslai.
Pasaulio akyse atrodome beviltiškai ir juokingai. ES ir JAV vengia tiesioginės konfrontacijos su Kinija, suprasdamos ką tai gali reikšti jų ekonomikoms ir žmonėms.
Mūsų užsienio politikos „strategai“ rėkauja tik pasitaikius progai. Ir paskui viešai giriasi, kokie jie reikšmingi ir kokie svarbūs žmonės jiems skambina.
Apgailėtina ir apmaudu, kad dėl tokių garbėtroškų turi kentėti visi šalies gyventojai.
O gal mes tiesiog jau tapome kitų didžiųjų valstybių „garsiakalbiu“ ir bandomuoju poligonu?
Tai dar didesnė mūsų politikų išdavystė, jeigu jau nesame savarankiški ir tik aptarnaujame kitus ponus.
Ir baikime vieną kartą kalbėti apie vertybes.
Neva, gindami Taivaną nuo Kinijos, mes giname demokratiją nuo diktatorių. Išdidžiai giname tradicines vakarų vertybes.
Jeigu esate tokie šventi vertybių gynėjai, gal pradėkite pirmiausiai vertybėmis rūpintis Lietuvoje?
Sukurkite sąlygas mūsų žmonėms oriai gyventi senatvėje, organizuokite efektyvią sveikatos apsaugos sistemą, užtikrinkite kokybišką švietimą.
Tik tada rūpinkitės kitų valstybių vertybėmis...
15min.lt nuotr.
Redakcija už autorių nuomonę neatsako
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą