Vytautas Sinica: lietuvių kalbos reikšmė mažėja

„Kalba yra valstybės politikos įrankis. Orientyras turėtų būti stiprinti ir plėsti valstybinės kalbos vartojimą, o ne atvirkščiai“, - sako V. Sinica.

Jis šiuo metu įžvelgia tendenciją, kad Lietuvoje valstybinės kalbos reikšmė mažėja. Įstatymų lygmeniu siekiama prisitaikyti prie užsieniečių, įvairių kitų grupių. Tai vyksta jau penkiolika metų ir tai perėmė dabartinė socialdemokratų suburta valdančioji koalicija.

„Paso įrašai ne valstybine kalba, lentelės gatvėse ne valstybine kalba, viešosios paslaugos ne valstybine kalba. Jei žmonės nori viešąjį gyvenimą tvarkyti ne valstybine kalba, tai tą ir leisti daryti...“ - valstybės politiką kalbos srityje kritikuoja V. Sinica.

Anot jo, po to, kai praėjusioje kadencijoje buvo įteisintos trys nelietuviškos raidės rašant pavardes pasuose, dabar socialdemokratai su liberalais nori įteisinti 150 (kalbininkai suskaičiuoja) diakritinių ženklų.

„Mes einame į tvarką, kuomet visi Lietuvos piliečiai privalės prisitaikyti rašyti, skaityti tarti ne valstybinės kalbos ženklus“, - sako V. Sinica.

Anot jo, šiuo metu yra dar radikalesnis siūlymas, kurio socialdemokratai viešai dar nepalaiko, apie tai, kad tose savivaldybėse, kur yra 10 procentų kitataučių, turėtų būti tų tautybių kalbomis viešieji ženklai, teikiamos viešosios paslaugos. Tai tiesiogiai paliestų ir Klaipėdą.

„Tai reikštų šalia lietuvių kalbos rusiškai turėtų būti rašomi gatvių pavadinimai, įstaigų ir net miesto pavadinimas prie įvažiavimo“, - praktiškai paaiškina V. Sinica.

Anot jo, nors daugeliui tai kelia nuostabą, Vilniuje ankstesnės kadencijos metu, kai meras buvo Remigijaus Šimašius, nors įstatymas nenumato, savivaldybės lygiu jau buvo padaryta, kad savivaldybėje ir jos įstaigose būtų aptarnaujama anglų, lenkų ir rusų kalbomis.

„Mano supratimu, visiškai priešinga turėtų būti valstybės politika. Reikia stiprinti valstybinė kalbą, jos prestižą, jos vartojimą. Valstybės viešajame gyvenime turi būti valstybinės kalbos monopolis“, - sako V. Sinica.

Kitos kalbos gali egzistuoti privačiame gyvenime, moksle, kitose srityse. Bet viešas gyvenimas, dokumentai turi būti valstybine kalba.

„Dar vienas ginčas yra dėl moterų pavardžių ir iš ankstesnės kadencijos Seime ateinantis siūlymas moterų pavardes rašyti su galūne „-a“, kad neišduotų lyties. Motyvas - pavardė yra žmogaus nuosavybė ir kiekvienas turi tokią teisę“, - sako V. Sinica.

Tačiau jis tikina, kad tam prieštarauja kalbininkai ir lietuvių kalbos taisyklės, o moterų pavardžių galūnė „-a“ yra slaviška tradicija.

„Nežinau, kuo baigsis. Seime šiam projektui kol kas leista eiti toliau. Aišku, mūsų kasdienį gyvenimą tai gal ir nelabi keičia, bet klausimas yra kiek mes puoselėjame, saugome ir žinome savo valstybinę kalbą kaip vieną pagrindinių valstybės atributų. Kalba yra ta, kas mus padaro mumis“, - sako V. Sinica.

Jis teigia, kad pasirinkus vadinamąjį „įvairovės“ kelią lietuvių kalba bus silpninama, ir mes tai pajusime ne iškart, bet po kelių dešimtmečių.

„2014 metais Konstitucinis Teismas išaiškino, kad bet kokias išimtis asmenvardžių rašymui pasuose galima leisti, tik jei leis Valstybinė kalbos komisija. Tačiau praėjusią kadenciją paso įrašus ne valstybine kalba Seimas leido be komisijos leidimo“, - primena V. Sinica.

Jis akcentuoja, kad kalbininkai teisiškai įstatymų leidime šiuo metu net netraktuojami kaip ekspertai, nors kalbos klausimais jie yra ekspertai.