Vytautas Valevičius: idiotai vis dar naudingi

Vis dėlto kodėl žmonės tampa visaverčiais „naudingais idiotais“? Despotiškų vyriausybių gerbėjai joms visuomet yra naudingi, todėl kilo šis pavadinimas. Tačiau ne vien kvailumas paaiškina, kodėl santykinai atviros visuomenės piliečiai nori siūlyti žaižaruojančius žiaurių politinių sistemų vertinimus.

1930-aisiais, kai Stalino teroro, bado ir didžiojo valymo metu buvo nužudyti milijonai žmonių, Walteris Duranty'as „The New York Times“ skaitytojus patikino, kad sovietų valdovas „duoda Rusijos žmonėms. . . ko jie iš tikrųjų nori, būtent bendros pastangos, bendruomenės pastangos“. Garsus literatūros kritikas Edmundas Wilsonas šlovino stalinistinę Rusiją kaip „moralinę šviesą pasaulio viršūnėje“. Uptonas Sinclairas, vėliau laimėjęs Pulitzerio premiją už grožinę literatūrą, energingai gynė slaptųjų policijos išgautų „prisipažinimų“ iš daugelio Stalino aukų vientisumą: „Atrodo akivaizdu“, rašė Sinclairas, kad jie nebūtų „prisipažinę dėl savo veiksmų, kurių jie nepadarė“.

Ne taip seniai Dennisas Rodmanas grįžo į antraštes, kai buvusi krepšinio žvaigždė keliavo į Šiaurės Korėją, kur baisiausias planetos režimas vadovauja stalinistinei pragaro angai, kurioje šimtai tūkstančių žmonių yra įkalinti vergų stovyklose. Tačiau Rodmano, kurio kelionę finansavo amerikiečių dokumentinių filmų gamybos kompanija „Vice Media“, nebuvo ten, kur būtų galima pamatyti žmogaus košmarą. Jis atėjo pažiūrėti krepšinio, pabūti su naujuoju šalies diktatoriumi Kim Jong Unu ir - šalyje, kurioje badas yra pagrindinė mirties priežastis - suvalgyti 10 patiekalų, tai dalyviai apibūdino kaip „epinę puotą. “  https://www.bostonglobe.com/opinion/2013/03/13/useful-idiots-then-and-now/idhxyLS2pPV1A2ON2WcrsJ/story.html  

Viena nežinoma prancūzų „autorė ir filosofė“ Sonia Bresley neseniai interviu „Xinhua“ pasakė: „Tibeto raida ir pokyčiai yra nuostabūs“. Ji paaiškino: „Nuo mano pirmojo vizito Tibete per pastaruosius dešimt metų įvykiai ir pokyčiai buvo nuostabūs. Vietos gyventojų gyvenimo lygis žymiai pagerėjo. Tuo pat metu Kinijos vyriausybė dėjo dideles pastangas apsaugoti Tibeto tradicinę kultūrą “. Bresley tvirtino, kad ją ypač sužavėjo Tibeto ir Kinijos dvikalbio švietimo plėtra, kas Tibete greitai pasibaigė. Tokių pavyzdžių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių gina totalitarinį Kinijos režimą, yra ir daugiau. Panašu, kad faktas, jog dauguma šių mokslininkų nėra žinomi jų pačių šalyse, Pekino netrikdo. Reaguojančios politikos centro ataskaitoje pažymima: „Išlaidos Kinijos užsienio agentams išaugo nuo šiek tiek daugiau nei 10 milijonų JAV dolerių 2016 m. iki beveik 64 milijonų JAV dolerių pernai“.

Tačiau ne visi veikia už pinigus. Štai pernai paplito melagiena šešiomis kalbomis, kad nuo viruso padeda paprasta ... arbata. Teko ilgai diskutuoti su socialinių tinklų kolegomis, kad tai nesąmonė. O kai kurie visai nuoširdžiai tuo patikėjo. Ne vienas veikiantis Seimo narys tvirtino, kad , jų nuomone, visa tai – pasaulinės vaistų gamintojų mafijos projektas. Panašūs teiginiai, kad COVID-19 yra iš anksto suplanuota pandemija – ne kartą paneigti faktų tikrintojų (https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/seimo-narys-kepenis-pazere-melagingos-informacijos-apie-covid-19-pandemija-isvadino-pasaulines-mafijos-projektu.d?id=85811803 )

O štai europarlamentaras, buvęs Seimo narys ir ministras, verslininkas Viktoras Uspaskichas rado naują veiklos nišą – konkuruoti su medikais ir farmacininkais. Jis sugalvojo pardavinėti vandenį, kuris esą ne tik apsaugo nuo COVID-19, bet ir gydo jau susirgus. (https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/naujas-viktoro-uspaskicho-verslo-planas-covid-19-gydyti-vandeniu-teisingumo-ministre-ispeja-tuo-nesusivilioti-56-1430930?copied)

Politologija, kaip ir kiekvienas mokslas, „naudingus idiotus“ klasifikuoja. Tų grupių išskiriamos ne viena.

Ieškotojas – kai politikas ar judėjimas žmogui suteikė galimybę kažkuo tikėti. Tai įkūnija  mūsų postreliginį ilgesį dėl tikslo ar aukštesnio tikslo.

Utopistas - dabarties nusikaltimus paaiškina kaip aukštesnio tikslo siekimą. Kubos raketų krizės metu Argentinos revoliucionierius Che Guevara paragino Sovietų Sąjungą pradėti pirmąjį branduolinį smūgį prieš JAV, kad „ateityje būtų išgelbėtas daugelio žmonių kraujas“ ( Che Guevara: revoliucinis gyvenimas, Jon Lee Anderson).

Galios garbintojas – pateisina bet kurias kūrimo problemas valstybėse ar visuomenėse, nes tai charizmatiškos asmenybės ar didžios valstybės veikla.

Reliatyvistas - asmuo, kuris tikisi, kad kiti žmonės laikysis taisyklių, nors patys jų neketina laikytis, arba nemato veidmainystės . Žiūri į kitus žmones (paprastai užsieniečius) kaip į nepelnytus teisių, kurios sau pačiam yra savaime suprantamos. Vienas pavyzdžių - velionis Kolumbijos romanų autorius Gabrielis García Márquezas, ilgametis Kubos diktatoriaus Fidelio Castro gerbėjas ir draugas García Márquez kartą leidiniui „ The New York Times“ sakė, kad nors ir palaiko Kubos revoliuciją, pats niekada negalėjo gyventi komunistinės sistemos sąlygomis.

Nostalgikas -  žmogus, kuris praeityje mato gėrio etaloną, bet jo atsisako degraduojanti visuomenė. Tiesa, tokiam požiūriu jau keletas tūkstančių metų, bet jo sekėjų dalis gana pastovi.

Ne visi piliečiai supranta save ir savo rolę visuomenėje. Protingų žmonių niekada nėra per daug, bet masinis produktas yra kitoks.

Sakoma, kad visi vaikai geri ir protingi. Bet iš kur kvailiai randasi?