Žalimas ir Kairys prieš Kižienę ir Girskienę: ar Lietuvos vidaus ginčai pagrįstai pasiekė Briuselį?

Darbo grupės užkulisiai: skuba išnyko, įtampa liko

Socialdemokratė Indrė Kižienė informavo, kad darbo grupė iki vasario 14 d. planuoja susisteminti visus pasiūlymus (kurių sulaukta iš opozicijos, žiniasklaidos bei mokslininkų) ir parengti įstatymo projektą. 

Indrė Kižienė (Seimo narė, LSDP):

Apie konstruktyvų darbą: „Dabar matau tikrai konstruktyvų darbą darbo grupėje – visi pasiūlymai, tiek opozicijos, tiek žiniasklaidos atstovų, yra susisteminti į vieną paketą. Mes sėdame ir žiūrime kiekvieną punktą.“

Apie pasitikėjimą savo partija: „Aš labiau klausausi savo partijos garbės pirmininko Vytenio Andriukaičio, kuris įžvelgia pažeidimus priimant Europos Parlamento rezoliuciją, o ne pačia rezoliucija, kuriai buvo daromi dideli namų darbai.“

Tačiau opozicijos atstovas Simonas Kairys išlieka pesimistiškas. 

Simonas Kairys (Seimo narys, Liberalų sąjūdis)"

Apie darbo grupės procesą: „Aš tos darbo grupės nelaikau demokratiško proceso elementu, tai labiau imitacija. Dalyvauju joje tik tam, kad stebintys žiūrovai girdėtų teisybę ir būtų užduodami aiškūs klausimai, antraip tai būtų kelių žmonių šou.“

Apie teisinę higieną: „Mes turime paisyti Konstitucinio Teismo suformuotos doktrinos. Jei pokyčiai liečia generalinio direktoriaus atleidimą, jie turėtų įsigalioti tik nuo kitos kadencijos, kad nebūtų nusitaikyta į konkretų asmenį.“

Briuselio „šauktukas“: pagalba ar žala valstybei?

Didžiausia diskusija laidoje kilo dėl Europos Parlamento įsitraukimo.

Dainius Žalimas (EP narys): 

Apie tarptautinę teisę: „LRT įstatymas nėra joks vidinis Lietuvos reikalas – tai yra visos Europos Sąjungos reglamentavimo reikalas. Tie projektai, kurie buvo svarstomi, plika akimi matyti, kad prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui.“

Apie skubos tvarką: „Nėra jokio konstitucinio pagrindo šitą projektą priiminėti skubos tvarka. Jei valdantieji būtų geranoriški, jie atsiimtų projektą ir nutrauktų tą skubą, kuri dabar naudojama kaip buldozeris.“

Ligita Girskienė (Seimo narė, LVŽS):

Apie kritiką LRT vadovybei: „Kodėl opozicijai taip skauda, jei mes norime grąžinti reglamentavimą į buvusią stadiją? Mano vertinimu, po visų auditų išvadų akivaizdu, kad dabartinė direktorė netinkamai vykdo savo pareigas.“

Apie kreipimąsi į Briuselį: „Tai yra politinis žaidimas, kurį opozicija perkelė į Europos Parlamentą. Manau, kad tokiais veiksmais Dainius Žalimas žemina Lietuvą ir neša mūsų vidaus šiukšles į užsienį, nors grėsmės demokratijai nėra.“

Pagrindiniai ginčo objektai

Generalinio direktoriaus klausimas: Opozicija įtaria, kad pataisos nukreiptos į konkretų asmenį – dabartinę LRT vadovę. L. Girskienė neslepia kritikos direktorei, teigdama, kad po auditų išaiškėjo netinkamas pareigų vykdymas.

Skubos tvarka: D. Žalimas pabrėžia, kad skubos taikymas tokiam įstatymui neturi konstitucinio pagrindo ir ateityje gali tapti priežastimi skųsti įstatymą Konstituciniam Teismui.

Finansinis skaidrumas: Valdančiųjų atstovai akcentuoja, kad 80 mln. eurų biudžetas reikalauja griežtesnės kontrolės ir atskaitomybės, ką esą ir siekiama sutvarkyti naujuoju reglamentavimu 

Išvada

Kol darbo grupė dėlioja galutinius parašus ant projekto, politinė takoskyra tik gilėja.

Vieniems tai – kova už skaidrumą ir efektyvią valdyseną, kitiems – pavojingas kėsinimasis į visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, stebint akylai Briuselio akiai.

Šaltinis: Straipsnis, parengtas remiantis „Lietuvos ryto TV“ laidos „Lietuva tiesiogiai“ diskusija