Ketvirtojo vasaros mėnesio šiemet nebus: klimatologas atskleidė, ko laukti rudenį
(2)Aiškėja, koks bus ruduo
Po itin kontrastingos vasaros, kurią lydėjo tiek alinantys karščiai, tiek istorinį mastą pasiekusios vėtros, Lietuvos gyventojai su nerimu žvelgia į kalendorių.
Ar rugsėjis dar padovanos ketvirtąjį vasaros mėnesį, prie kurio pastaraisiais metais jau spėjome priprasti?
O gal visgi šiemet gamta nusprendė sugrąžinti mus į vėsesnę realybę? Ar Lietuvą nusiaubusi audra jau paskutinė, ar ruduo gali pažerti ir daugiau vėjuotų dienų?
Apie tai, kokia buvo vasara ir koks mūsų laukia ruduo, kalbame su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovu.
Vasara buvo vėsoka
Šiųmetė vasara Lietuvoje nebuvo vienoda – ji pasižymėjo itin dideliais oro svyravimais, kurie neleido atsipalaiduoti nei žemdirbiams, nei poilsiautojams.
Nepaisant to, kad būta itin karštų periodų, bendrai žvelgiant vasara visgi buvo vėsoka.
„Preliminariai šios vasaros oro temperatūra buvo labai artima 1991–2020 m. laikotarpio vidurkiui. Vertinant 2017–2026 m. laikotarpį, kai vyravo labai šiltos vasaros, tik 2017 ir 2025 m. vasaromis buvo dar vėsiau nei šiemet.
Tad vasara pagal pastarojo dešimtmečio tendencijas buvo vėsoka“, – situaciją komentuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (Meteo LT) Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika.
Vėsumą lydėjo ir gausūs krituliai, kurie vietomis sukėlė tam tikrų iššūkių.
Pasak specialisto, šių metų vasarą galima drąsiai vadinti viena drėgniausių per pastarąjį penkiolikos metų laikotarpį. „Kritulių kiekis buvo net trečdaliu didesnis už 1991–2020 m. vidurkį.
Taigi 2026 m. vasara buvo labai drėgna. Paskutinį kartą dar truputį drėgnesnė pasitaikė tik 2011 metais.
Saulės spindėjimo trukmė buvo maždaug 7 procentais trumpesnė už vidurkį. Daugiausia tai lėmė dažni lietūs ir su tuo susijęs debesuotumas“, – komentuoja meteorologas.
Karščio rekordai alino Druskininkus ir Vilnių
Nors bendras vasaros vidurkis pasirodė esantis nuosaikus, pagailėjęs šilumos ir dovanojęs gausų lietų, vis dėlto atskirais periodais būta ir ekstremaliai karštų dienų.
Birželio pabaigoje ir liepos pradžioje Europą alinusi karščio banga neaplenkė ir mūsų šalies, atnešdama stichinį reiškinį – kaitrą.
Meteo LT duomenimis, birželio 27–liepos 1 dienomis aukščiausia oro temperatūra šalyje svyravo tarp 30,0 ir 36,3 laipsnio karščio.
Pačia karščiausia vieta tapo Druskininkai.
„Pati aukščiausia šios kaitros oro temperatūra išmatuota birželio 28 d. Druskininkų meteorologijos stotyje – čia užfiksuotas 36,3 °C karštis.
Tai yra naujas birželio oro temperatūros rekordas per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje“, – skelbia tarnyba.
Ankstesnis rekordas, pasiektas 2019 metais Kaišiadoryse, buvo viršytas 0,6 laipsnio.
Dar įspūdingesni duomenys gauti iš sostinės. Vilniuje, kur reguliarūs meteorologiniai stebėjimai vykdomi nuo pat 1778 metų, birželio 28-ąją oras įkaito iki 33,6 °C.
Tai tapo aukščiausia birželio mėnesio reikšme per daugiau nei 250 metų stebėjimų istoriją.
Tokie skaičiai verčia klimatologus dar garsiau kalbėti apie globalius pokyčius, kurie pasiekia net ir vidutinių platumų klimato zoną.
Atvėsti kartais nepadėjo net ir naktys
Ši vasara išsiskyrė ne tik periodiniais karščiais dienos metu, bet ir neįprastai šiltomis tropinėmis naktimis.
Tai reiškinys, kai minimali nakties temperatūra nenukrenta žemiau 20 °C ribos.
Tokios sąlygos itin vargina žmogaus organizmą, nes neleidžia pailsėti nuo dienos kaitros.
Meteo LT specialistų atlikta analizė rodo, kad kaitros laikotarpiu tropinės naktys buvo užregistruotos net 31-oje iš 54 meteorologijos stočių.
„Lietuvoje užregistruota ir šilčiausia birželio naktis per visą meteorologinių stebėjimų istoriją: birželio 29-osios naktį Ventėje oro temperatūra nenukrito žemiau 24,1 °C“, – nurodo tarnyba.
Tai, kad tropinės naktys tampa vis dažnesniu reiškiniu ne tik pajūryje, bet ir visoje šalies teritorijoje, rodo stiprėjančias klimato kaitos tendencijas.
Specialistų teigimu, tokios naktys anksčiau Lietuvoje būdavo retenybė, o dabar jos tampa kone kiekvienos vasaros palydovėmis.
Rugpjūčio audra – gamtos stichija, kurios istorija dar nematė
Artėjant vasaros pabaigai, Lietuvą sukrėtė dar vienas ekstremalus reiškinys.
Rugpjūčio 22 d. kilusi audra tapo viena stipriausių vasaros ciklono sukeltų audrų per visą orų stebėjimų istoriją. Nors vasarinės vėtros yra įprastas reiškinys, šį kartą stichija pasižymėjo ne tik jėga, bet ir itin plačia aprėptimi.
Gytis Valaika pabrėžia, kad šios audros poveikis buvo ypač stiprus dėl to, jog medžiai dar buvo su lapais. „Tokio tipo cikloninė audra vasaros metu buvo smarkiausia per visą stebėjimų istoriją.
Vis dėlto labai panašią turėjome prieš dvejus metus, liepos pabaigoje.
Šaltuoju metų laiku ciklonų sukeltos vėjo audros yra įprastos, tačiau tuomet medžiai jau būna be lapų ir vėjas pridaro mažiau žalos“, – aiškina specialistas.
Remiantis ESO duomenimis, rugpjūčio 22-osios audra sukėlė tikrą chaosą elektros tinkluose – tiekimas buvo sutrikdytas daugiau nei 268 tūkstančiams vartotojų.
Ventėje vėjo gūsiai pasiekė katastrofinį, uraganinį lygį – viršijo 33 m/s. Be to, penkiose meteorologijos stotyse (Dotnuvoje, Lazdijuose, Rokiškyje, Ventėje ir Vėžaičiuose) buvo pasiekti nauji vasaros vėjo greičio rekordai.
Meteorologai pažymi, kad tai buvo vienintelė audra nuo 1970 metų, kai pavojingas vėjas fiksuotas visose šalies matavimo stotyse vienu metu.
Rugsėjis po truputį tampa vasaros pratęsimu
Žvelgiant į ilgalaikę statistiką, akivaizdu, kad rudens pradžia Lietuvoje iš esmės keičiasi. Jei prieš kelis dešimtmečius rugsėjis jau būdavo vėsus ir lietingas, dabar jis vis dažniau atitinka meteorologinės vasaros kriterijus.
„1961–1990 m. laikotarpiu vidutinė rugsėjo oro temperatūra Lietuvoje siekė tik 11,9 °C, 1991–2020 m. laikotarpiu jau 12,9 °C, o per praėjusius 10 metų tas vidurkis siekė net 14,0 °C. Nuo 15,0 °C laikoma, jog yra meteorologinė vasara.
Taigi, rugsėjo tendencija aiški – jis dėl globalios klimato kaitos vis labiau vasariškėja“, – statistikos pokyčius vardija G. Valaika.
Vis dėlto specialistas įspėja, kad tai nereiškia, jog kiekvieni metai bus rekordiškai šilti. Tarpmetiniai svyravimai išlieka dideli – pavyzdžiui, 2022-ųjų rugsėjis buvo vėsus, o štai 2023 m. jis sumušė visus šilumos rekordus.
„Tikėtis, jog dabar visi rugsėjai bus tokie šilti, kokie buvo pernai ar užpernai, būtų labai naivu“, – priduria pašnekovas.
Ar ir šis ruduo leis ilgiau pasidžiaugti vasara?
Kalendorinė vasara praėjo, audros padariniai po truputį tvarkomi, tad daugiausia klausimų dabar gyventojams kelia rugsėjis.
Po trejų metų iš eilės (2023, 2024 ir 2025 m.), kai rugsėjai buvo anomaliai šilti ir labiau priminė vasarą nei rudenį, šių metų prognozės yra kiek santūresnės.
Tikėtis, kad vėl gausime papildomą vasaros mėnesį, būtų per drąsu. „Šiemet, kaip rodo ilgalaikės prognozės, taip šilta jau neturėtų būti.
Rugsėjis prognozuojamas iki 1 laipsnio šiltesnis ir iki trečdalio drėgnesnis negu vidutiniškai. Tai reiškia, kad neturėtų būti labai šalta, bet dažniau palis, ypač vakariniuose rajonuose“, – prognozuoja G. Valaika.
Pasak jo, nors rugsėjį galima tikėtis bent keleto dienų su vasariškais orais, jis išliks pereinamuoju sezonu iš vėlyvosios vasaros į ankstyvąjį rudenį.
Daugeliui rūpimas klausimas – kada ir kokia bus bobų vasara – kol kas lieka be konkretaus atsakymo.
Šis reiškinys, paprastai aplankantis rugsėjo gale arba spalio pradžioje, priklauso nuo specifinių anticikloninių sąlygų. G. Valaikos teigimu, ar šiemet sulauksime šio malonaus atšilimo, pasakyti dar per anksti, nes tai lemia trumpalaikės orų pernašos iš pietvakarių.
Tačiau jis primena, kad bobų vasara būna ne kasmet.
Šalnų baimintis dar nereikia
Nors rugsėjis prognozuojamas kiek šiltesnis už normą, daržininkai ir sodininkai jau dabar su baime stebi nakties temperatūrą.
Rugsėjo pradžioje šalnos Lietuvoje nėra dažnas svečias, tačiau jų tikimybė smarkiai išauga po rudens lygiadienio, kai dienos ir nakties trukmė susilygina.
G. Valaika ramina, kad artimiausiu metu didesnių pavojų augalams neturėtų kilti. „Kol kas sinoptikų sudarytose prognozėse iki 5 dienų šalnų nematyti.
Dažnai palis, bus daug debesų, o tokios sąlygos nėra palankios šalnoms formuotis. Jeigu oro srautai pasisuktų iš šiaurės ir oras būtų sausesnis, tuomet naktimis dirvos paviršiuje jau galėtų pasikandžioti ir šalnos, tačiau kol kas prognozėse to nematyti“, – daržininkus ir sodininkus ramina meteorologas.
Bendrai vertinant ateinančius mėnesius, meteorologas primena, kad nors vasaros sezonas pamažu ilgėja, o tikrasis ruduo vis dažniau prasideda tik spalį,
Lietuvos geografinė padėtis neleis mums tapti tropine šalimi. „Lietuvoje bananų neauginsime ir amžinos vasaros niekada neturėsime, nes geografiškai mums daug arčiau yra poliaratis, o ne tropikai. Labai daug ką lemia dienos trukmė ir Saulės aukštis virš horizonto.
Būtent dėl pastarųjų pokyčio savo šalyje visada turėsime šaltąjį metų laiką“, – reziumuoja G. Valaika.
Ruduo, nors ir žada būti nuosaikus, po tokios ekstremalios vasaros išliks stebėjimo centre. Ar ramybė sugrįš į mūsų kraštą, ar gamta paruošė dar daugiau staigmenų – parodys artimiausios savaitės.
Parengta pagal Rinkos aikštė
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą