Pavojingas karštis: didžiausios grėsmės ir apsauga nuo jų

Prognozuojama, kad savaitgalio dienomis šalyje oro temperatūra įkais iki 34-36 laipsnių, pajūryje bus šiek tiek vėsiau - šeštadienį numatoma apie 26, o sekmadienį - apie 33 laipsnius šilumos.

Pavojingiausias dienos metas

Į orų prognozes sureagavo ir visuomenės sveikatos specialistai - anot jų, tokiu metu gresia tiesioginės saulės šilumos keliami ir kiti pavojai.

„Tai laikotarpis, kai padidėja rizika patirti perkaitimą, nudegimus, nelaimes vandenyje ar apsinuodijimą maistu“, - nurodo Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras.

Karštomis dienomis biuras rekomenduoja gerti vandenį nelaukiant troškulio: po truputį visą dieną, o juntamas troškulys - jau dehidratacijos požymis.

Taip pat patariama vengti skysčių netekimą skatinančių alkoholio ir kofeino vartojimo, dėvėti nuo perkaitimo apsaugantį galvos apdangalą, naudoti apsauginį kremą nuo saulės, vaikams neleisti degintis ir rengti juos drabužiais, dengiančiais kuo didesnį odos plotą.

Pavojingo saulės poveikio saugotis reikėtų vengiant buvimo lauke nuo 11 iki 16 valandos, kai saulė yra aktyviausia.

Apie ištikusį saulės smūgį signalizuoja galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, pakilusi kūno temperatūra mirgėjimas akyse ir šaltas prakaitas - tokiu atveju reikėtų nedelsiant eiti į pavėsį, ant galvos ir kaklo dėti drungnus kompresus, gurkšnoti vandenį, o būklei negerėjant kreiptis pagalbos į medikus.

Dažniausi sutrikimai

Kad be medikų pagalbos per karščius neišsiverčiama, patvirtina Greitosios medicinos pagalbos tarnyba - jos šaukiamasi dėl įvairių su orais susijusių sutrikimų.

„Iš praktikos matome, kad atslinkus karščiams itin išauga iškvietimų skaičius, susijęs su šiluminiu išsekimu, šilumos smūgiu, šiluminiu raumenų mėšlungiu, dehidratacija, šilumine edema - galūnių tinimu, šiluminiu bėrimu.

Taip pat per karščius paūmėja lėtinių pacientų būklė. Kalbame pirmiausiai apie sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis. Karštyje organizmas plečia kraujagysles, širdis turi dirbti sunkiau, gali pasunkėti dusulys, ištikti širdies priepuolis. Taip pat karščio padarinius jaučia sergantys kvėpavimo ligomis, kuriems karštis ir drėgmė sustiprina kvėpavimo sindromus, žmogus sunkiau kvėpuoja, jį pradeda kankinti dusulys“, - teigiama tarnybos komentare naujienų portalui VE.lt.

Medikai pastebi, kad daugelis žmonių neįvertina karščio poveikio.

„Nors vasara ir saulė daugeliui atrodo maloni, ne visi atsižvelgia į savo amžių ar sveikatos būklę. 30 laipsnių ir didesnis karštis organizmui yra rimtas krūvis, o ne poilsis. Pirmosios karščio bangos dažnai dar iškenčiamos, tačiau vėliau pasipila iškvietimai dėl išsekimo, budrumo praradimo ar staigaus jėgų kritimo“, - nurodė tarnyba.

„Tarnyba rekomenduoja gerti daug skysčių, vengti alkoholio, kofeino ir saldintų gėrimų. Geriausias pasirinkimas - paprastas negazuotas vanduo. Gyventojams patariama neiti pasivaikščioti nuo 11 iki 15 valandos, kai saulė aktyviausia. Karščiausiu metu geriau būti patalpose arba pavėsyje, o pasivaikščiojimams rinktis rytą ar vakarą.

Rekomenduojama dėvėti šviesius, natūralių audinių drabužius, kurie nepritraukia tiek šilumos, ir nepamiršti galvos apdangalo. Būdami paplūdimyje, gyventojai turėtų naudoti apsauginius kremus nuo saulės. Taip pat svarbu laikytis poilsio režimo - karštos ir tvankios naktys apsunkina miegą, todėl patalpas reikėtų išvėdinti, kai tik oras atvėsta“, - pataria medikai.

© VE.lt archyvo nuotr.

Atsargiai prie vandens

Per karščius gyventojams gaivinantis maudantis įprastai padaugėja nelaimių vandenyje. Siekiant jų išvengti patariama nesimaudyti vieniems, nešokti į vandenį įkaitus, nes staigus temperatūros pokytis gali sukelti mėšlungį, nė sekundei be priežiūros nepalikti vaikų.

Karštomis dienomis gamtoje laiką leidžiantys žmonės užkandžiauja, tad taip pat didėja apsinuodijimo maistu tikimybė.

Norint išvengti šio negalavimo Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras pataria nesirinkti greitai gendančių produktų ir juos laikyti temperatūros pokyčiams atspariose dėžėse, taip pat nepirkti mėsos pyragėlių, dešrelių ar kitų greitai gendančių gaminių paplūdimiuose ar kitose vietose, kur neužtikrinamos higieniškos sąlygos.

Karščio banga ritasi ir per Europą. Kaip skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, mokslininkams išanalizavus orų pokyčius 854 miestuose 30-yje žemyno šalių nustatyta, kad 45 proc. jų jau viršijo arba, prognozuojama, viršys visų laikų karščio streso rekordus.