Vėjo greitis (gūsių metu) siaučiant Anatolijui Nidoje buvo sustiprėjęs net iki 40 m/s, Klaipėdoje – iki 38 m/s, Šilutėje – iki 37 m/s, Lazdijuose ir Vėžaičiuose (Klaipėdos r.) – iki 32 m/s, kitose šalies vietovėse – iki 22–28 m/s. Nors audros sukeltų vėjų stiprumas prilygo pačiam silpniausiam 1 kategorijos uraganui, tačiau tokio smarkumo audros Šiaurės Europos regione nebūdingos ir pasitaiko gana retai.
Dėl audros susidarė net iki 4–6 metrų aukščio bangos, į krantą ties Palanga buvo išmestas jūroje dreifavęs Norvegijos laivas „Seines“, kurį tik 2000 m. balandį (iškasus jūroje kanalą) pavyko ištempti atgal į jūrą. Stipriai nukentėjo šalies paplūdimiai ir kopagūbriai. Skaičiuojama, jog bangos tuomet nusinešė net ~4 mln. m³ smėlio. Buvo sustojusi Klaipėdos uosto veikla, užlietos kai kurios Klaipėdos senamiesčio gatvės. Nuvirto kalėdinė eglutė. Taip pat įgriuvo Palangos tiltas, o Neringoje smarkus vėjas nugriovė garsųjį Saulės laikrodį.
Vėtra ant namų ir kelių vertė medžius, plėšė stogus, apgadino daug pastatų ir transporto priemonių. Vėjo gūsiai išlaužė ir išvertė ištisus miško kvartalus – apie 350 tūkst. m³ medienos. Buvo sutrikdytas elektros linijų darbas: be elektros liko daugiau nei 100 tūkst. šalies gyventojų. Kai kurių elektros linijų atstatymo darbai truko net iki dviejų savaičių. Stichija mūsų šalyje pareikalavo dviejų aukų. Tai – viena iš daugiausiai nuostolių sukėlusi gamtos stichija Lietuvos istorijoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą