Saulėje įvyko neregėtas dalykas: aplink žvaigždės pietinį ašigalį įsitempė kilpa

Nuotraukoje užfiksuotas sprogimas yra ženklas, kad Saulė yra ant aktyviausios savo fazės - Saulės maksimumo - slenksčio, rašo LiveScience.

Retas reiškinys įvyko Saulės žybsnio metu iš vietos, esančios netoli Saulės pietinio ašigalio. Į kosmosą buvo išmestas milžiniškas dujų ar plazmos stulpas, kuris iškilo virš žvaigždės paviršiaus 15 tūkst. kilometrų aukštyje.

Tada plazma atitrūko nuo paviršiaus ir išskriejo į kosmosą kaip vainikinės masės išmetimas (CME).

Procesą užfiksavo astrofotografas Eduardo Schaberger Pupo.

Nuotrauka buvo padaryta prieš plazmos pliūpsniui atitrūkstant nuo Saulės paviršiaus.

"Susidaręs plazmos stulpas buvo toks didžiulis, kad turėjau keisti fotoaparato padėtį, kad objektas tilptų į kadrą", - pasakoja astrofotografas.

Šis sprogimas unikalus tuo, kad įvyko labai neįprastoje vietoje - jis įvyko Saulės pietiniame ašigalyje.

Dauguma Saulės dėmių sprogimų įvyksta ties žvaigždės ekvatoriumi arba netoli jo - netoli magnetinių polių, t. y. ten, kur magnetinis laukas yra stipriausias.

Dėl sprogimo vietos vainikinės masės išmetimas nebuvo nukreiptas į Žemę ar kitas Saulės sistemos planetas.

Ekspertai mano, kad šis neįprastas išsiveržimas įvyko dėl to, ką mokslas vadina poliarinės vainiko gijos.

Tai yra magnetizmo kilpa, besisukanti aplink Saulės magnetinius polius.

Išmestas plazmos pliūpsnis vadinamas poliarinės karūnos protuberancija.

Tokie protuberantai dažni Saulės maksimumo metu, kuris yra aktyviausia 11 metų Saulės ciklo fazė.

Šios fazės metu magnetizmo kilpos susisuka į kilpą aplink ašigalius.

Kai tokios kilpos susitraukia, jos uždusina netoliese esančius magnetinius laukus, todėl padidėja sprogimų tikimybė.

Ekspertai mano, kad Saulės maksimumas įvyks per ateinančius kelis mėnesius, anksčiau nei tikėtasi.