Saulėje įvyko stipriausias per pastaruosius metus žybsnis: Žemę pasieks magnetinė audra

Per pastarąją parą Saulėje gerokai padaugėjo dėmių ir padidėjo magnetinio lauko sudėtingumas.

Kaip pranešama, gruodžio 14 d. aktyviajame Saulės regione išsiveržė X2,8 klasės Saulės žybsnis.

Įvykis prasidėjo 16:47 val. ir baigėsi 17:12 val.

Tai taip pat stipriausias dabartinio Saulės ciklo žybsnis.

Mokslininkai užfiksavo II tipo radijo spinduliuotę, kurios greitis buvo 2118 kilometrų per sekundę, o tai rodo, kad žybsnio metu įvyko vainikinės masės išmetimas.

Taip pat užfiksuotas IV tipo radijo spinduliavimas, kuris vyksta kartu su dideliais Saulės išsiveržimais ir paprastai siejamas su stipriais vainikinės masės išsiveržimais ir Saulės radiacijos audromis.

Prognozuojama, kad radijo dažniai labiausiai paveiks Pietų Ameriką.

Galingo žybsnio išvakarėse toje pačioje Saulės srityje įvyko dar keli ne tokie galingi išsiveržimai.

Pranešama, kad per pastarąją parą Saulėje užfiksuotas žymus dėmių padidėjimas ir magnetinio lauko sudėtingumo padidėjimas. 

Remiantis prognozėmis, geomagnetinių audrų Žemėje laukiama iki gruodžio 16 d. 

Mokslininkai mano, kad Saulė savo aktyvumo piką pasieks 2024 m. - metais anksčiau, nei manyta anksčiau.

 "Saulės maksimumas" dabartiniame 11 metų cikle bus stebimas 2024 m. sausio-spalio mėnesiais.

Saulės 11 metų ciklo aktyvumas yra susijęs su dėmių skaičiumi, kuris savo ruožtu yra susijęs su kosminių orų, įskaitant Saulės žybsnių aktyvumą toje žvaigždėje, intensyvumu.

Tikimasi, kad Saulėje vienu metu per piką bus nuo 137 iki 173 dėmių.