Tirpstantys ledynai - žmonijos galvos skausmas

Žemė gali virsti begaliniais tropikais ir dykumomis, o žmonija liks be švaraus oro.

Planetos ledo danga mažėja

Klimatui keičiantis, ledynai tirpsta įvairiose planetos vietose. Dauguma jų yra susikoncentravę fiziškai ir geografiškai unikaliame Arkties rajone aplink Šiaurės ašigalį, aprėpiančiame Eurazijos ir Šiaurės Amerikos pakraščius bei Arkties vandenyno salas, dalį Atlanto ir Ramiojo vandenyno.

Svarbi ledo danga yra užklojusi Antarktidos žemyną piečiausioje planetos dalyje. Visuotinio atšilimo indikatoriais yra laikomi ir Himalajų, Alpių, Hindukušo, Pamyro ir Tianšanio ledynai.

Didžiausia ledo sankaupa planetoje yra Antarkties ledo šarvas - jis užima 98 proc. Antarktidos teritorijos, o jo plotas yra apie 14 mln. kv. km. Grenlandijos ledo šarvas plyti 1,7 mln. kv. km plote - jis yra 3 kartus didesnis už Amerikos Teksaso valstiją.

Abu šie šarvai - per 99 proc. visų Žemės gėlo vandens atsargų.

Galingi ledynai susiformuoja ten, kur žiemą gausiai iškrenta sniego, kuris per vasaros mėnesius nespėja ištirpti, ir laikui bėgant sniego sluoksniai auga. Ledynų susidarymo procese dalyvauja ledo kristalai, susidarantys vandenyne, ir į vandens paviršių išmetamos druskos.

Tačiau kelis pastaruosius metus mokslininkai pastebi, kad procesas trinka: besikaupiantis sniegas dėl visuotinio atšilimo tirpsta vis intensyviau, mažindamas ledynų plotus.

Žemės ledo dangos pokyčius, naudodami palydovus, jau dešimtmečius stebi Amerikos kosmoso agentūros NASA specialistai.

Jie nustatė, kad Antarktidos ir Grenlandijos ledynai mažėja nuo 2002 m. Pirmieji per metus praranda 152 mlrd. tonų savo masės, antrieji - 274 mlrd. tonų.

Ledo dangos mažėjimą fiksuoja viso pasaulio mokslininkai. 2022 m. birželį Meino valstijos universiteto, britų Antarkties tarnybos ir Londono imperatoriškojo koledžo specialistai pateikė išvadą, kad Antarktidos ledynai pradėjo trauktis greičiu, neregėtu per pastaruosius 5,5 tūkst. metų.

Anomalus ledo tirpsmas pastebėtas Antarkties jūrose - Belingshauzeno, Amundseno ir Vedelio.

Palyginti su vidutiniu 1981-2010 m. rodikliu, ledo kiekis sumažėjo 30 proc.

Mokslininkams nerimą kelia ir Elbruso dangos nykimas: viršukalnės ledynai pastaruosius 5 metus tirpsta 5 kartus greičiau, kasmet prarandama po 1,25 kv. km ledynų ploto.

Dėl padidėjusios temperatūros ledynų plotas traukiasi net šalčiausiose Žemės vietose.

Nors dėl klimato kaitos šaltieji regionai netampa tropikais ar dykumomis, vis dėlto temperatūros juose smarkiai keičiasi.

Pavyzdžiui, Antarktidoje pavasarį buvo 35 laipsniais pagal Celsijų šilčiau negu visada - vietoj tuo laikotarpiu įprastų minus 45-50 laipsnių, dabar vos minus 15 laipsnių Celsijaus.

Tai nesuteikia optimizmo. „Pasaulis atsidūrė ties gamtos katastrofos riba", - teigia prancūzų dokumentalistė Džeraldina Danon (Geraldine Danon).

Vasarį Ukrainos stotyje „Akademikas Vernadskis" temperatūra pakilo iki plius 12,7 laipsnio. Ankstesnis šilumos rekordas, 11,7 laipsnio, buvo užfiksuotas 1985 m.

Greičiausiai šylančia vieta planetoje yra laikoma Barenco jūros šiaurinė dalis Arkties vandenyno pakraštyje. Per dešimtmetį temperatūra ten pakyla daugiau kaip 2 laipsniais (iki 2,7 laipsnio). O ledynų tirpsmą sukelia ne tik Saulės spinduliuotė.

Svarbūs veiksniai taip pat yra sausi vėjai (fenai) ir debesų danga, kuri daro tiesioginę įtaką paviršiaus energijos pusiausvyrai.

Tyrimų bazė

Ašigalių ledynai - ne šiaip didžiuliai ledo luitai, susiformavę dėl labai žemos temperatūros. Jie atlieka nemažai svarbių funkcijų, be kurių daugumos organizmų gyvenimas planetoje būtų nepakeliamas. Pirmiausia ledynai yra galingi reflektoriai, atspindintys Saulės spindulius.

Nuo Žemės paviršiaus jie nukreipia iki 90 proc. spinduliuotės, neleisdami planetai virsti karštu rutuliu. Kai kada ledynų poveikio principas yra lyginamas su kondicionieriumi, nes jie palaiko temperatūrų pusiausvyrą. Būtent šiai funkcijai iškilo pavojus dėl klimato pokyčių, nes ištirpus ledynams Žemės paviršiui bus sunkiau atvėsti.

Ledynuose sukauptas didžiulis vandens kiekis, o jeigu jis skystu pavidalu atsidurs vandenyne, vidutinis pasaulio jūros lygis padidės, didelės teritorijos bus apsemtos.

Ledynai yra dažnai vadinami gyvosiomis laboratorijomis, kuriose gyvena unikalios gyvūnų rūšys. Antarktidoje priskaičiuojama 15 banginių ir delfinų rūšių, 5 pingvinų rūšys, įskaitant nykstančius imperatoriškuosius, kuriuos būtina saugoti.

Prie ledynų esančiame vandenyje gausu planktono.

Gyvūnai yra tarpusavyje susiję, sudaro mitybos grandinę, o išnykus vienai jos grandžiai gali būti sunaikinta visa sistema, išnykti unikalūs organizmai.

Antarkties regionas ir Arktis yra viso pasaulio mokslininkų tyrimų bazė.

Specialistai stebi, kaip kinta ledynai, lygina turimus duomenis, ir tai jiems padeda suprasti, koks gyvenimas planetoje buvo prieš tūkstantmečius bei prognozuoti, kas žmonijos laukia ateityje.

Ledynai po truputį tampa ir unikalia turistine įžymybe, kol kas nenutrypta keliautojų būrių. Kiekvienais metais į Antarktidą atvyksta apie 30 tūkst. turistų ir daugybė ekspedicijų dalyvių.

Dėl ledynų savybės neleisti kilti vidutiniam pasauliniam jūros lygiui ypatingą nerimą kelia Tveitso ledynas Vakarų Antarktidoje - šaltas masyvas juda pernelyg aktyviai ir daro didelę įtaką vandens kilimo greičiui, todėl yra vadinamas Pasaulio pabaigos ledynu.

Jeigu ledo šarvas dar keletą šimtmečių trauksis tokiu pačiu greičiu, jūros lygis gali pakilti katastrofiškus 3,4 metrus.

Kai kurie specialistai prognozuoja dar rimtesnes problemas: Oregono universiteto mokslininkai paskaičiavo, kad Tveitso ledynas gali visiškai subyrėti per artimiausius penkerius metus. Tada jis nebesulaikys vandens masių ir jūros lygis pakils 0,6 m.

Tokios perspektyvos kelia didžiausią pavojų salų valstybėms, kurios ateityje gali būti apsemtos.

Pavyzdžiui, Ramiojo vandenyno valstybėje Tuvalu jūros lygis kasmet pakyla apie 4 milimetrus, o aukščiausias šalies taškas - vos 4 m virš jūros lygio, didžioji salos dalis - vieno metro aukštyje.

Jeigu ištirptų svarbūs ledynai, kai kurie Tuvalu regionai tiesiog dingtų. Panaši padėtis ir Maldyvuose, kurių aukščiausia vieta yra 2,4 m. Jeigu jūros lygis pakils 1,1 m, kurortas iki 2100 m. gali visiškai panirti po vandeniu.

Ties riba

Mokslininkai nustatė, kad ledynų masė ėmė mažėti JAV ir Europoje prasidėjus pramoninei revoliucijai. Tirpstant ledynams, jūros lygis ėmė kilti nuo 1863 m. JAV Vidurio Atlanto regionas su atšilimo požymiais susidūrė XIX a. pabaigoje, o Kanada ir Europa - apie XX a. vidurį.

Beprotiška gamybos plėtra veikia ledynus, o kartu ir viso pasaulio žmonių gyvenimą.

Tirpstantys ledynai palaipsniui praranda galimybę normaliai reguliuoti Žemės temperatūrą ir faktiškai būti „perkūnsargiais". Todėl atmosferoje keičiasi oro masių cirkuliacija, dėl to kyla stichinės nelaimės.

Mokslininkai daro prielaidą, kad pokyčiai progresuos. Tirpsmo pasekmės suformuoja uždarą ratą: nykstant planetos atmosferos viršutiniam sluoksniui, į ją patenka žalingos medžiagos, įskaitant metaną ir anglies dvideginį, kurie dar labiau kaitina Žemę, spartindami ledynų tirpsmą.

Rimtą žalą ledo dangos pokyčiai daro ir miestų infrastruktūrai: juose užtvindomos gatvės, nukenčia komunaliniai tinklai ir pastatai.

Atstatyti kadaise tankiai užstatytai vietovei prireikia didelių finansinių išteklių.

Dėl ledynų tirpsmo nukenčia ir turistinė infrastruktūra. Khumbu ledyne, Nepale, esanti stovykla, iš kurios alpinistai kopia į Everestą, saugumo sumetimais perkelta 400 m žemiau.

Mat pastaruoju metu sportininkai pastebi plyšius lede ir iš viršaus krintančius akmenis. Arkties temperatūros padidėjimas atsiliepia ir Sibirui: Alfredo Vegenerio instituto specialistai daro išvadą, kad dėl visuotinio atšilimo išnyks dalis Sibiro tundros su unikalia flora ir fauna.

Kai kurios šalys jau dabar bando gelbėti ledynus ir regionus, kuriuose šie yra.

Švedijoje buvo sugalvota šaltį sulaikyti specialia antklode: šiltuoju metų laiku Helagso ledynas buvo uždengtas specialiu brezentu, kuris atspindi saulės spindulius ir po juo ledas netirpsta. Priešingu atveju ledynas būtų pažemėjęs 3 metrais.

Ašigaliuose stengiamasi neteršti teritorijos ir išlaikyti laukinę gamtą.

Ledynus galima palyginti su gyvūnais, atsidūrusiais ties išnykimo riba. Jie beveik nepastebimi, bet jų dingimas Žemei būtų rimtas smūgis.

Ledynų išsaugojimas įvairiose pasaulio dalyse turi tapti vienu svarbiausių šio darbo etapų.

Priešingu atveju žmonijai teks gyventi anomalaus karščio sąlygomis ir kovoti su daugybe stichinių nelaimių, kurių pasitaikys vis dažniau.