JT skelbia itin niūrią žinią: tai, ko labiausiai bijojo mokslininkai, tampa realybe
Apie 1,5 °C ribą pasaulio lyderiai ir mokslininkai kalba jau ne vienus metus. Ji tapo savotiška klimato kaitos raudona linija, kurios peržengimas reikštų gerokai didesnę žalą žmonėms ir gamtai.
Tačiau dabar Jungtinės Tautos pripažįsta tai, ką ilgą laiką buvo vengiama garsiai pasakyti: pasaulis šios ribos greičiausiai nebesugebės išvengti.
Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP) paskelbė pirmą tokio pobūdžio ataskaitą, kurioje nagrinėjama, kas laukia pasaulio, kai vidutinė temperatūra viršys 1,5 °C, numatytą 2015 m. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos.
Tai nėra pranešimas, kad kova su klimato kaita baigta. Priešingai. Mokslininkai ragina kuo greičiau sumažinti atšilimą, kad jis pasiektų kuo mažesnį piką, o vėliau temperatūra būtų palaipsniui grąžinta žemiau 1,5 °C.
Tačiau tam prireiks dešimtmečių. Ir per tą laiką pasaulis turės gyventi su pasekmėmis, kurių dalies jau nebesugebėsime išvengti.
1,5 °C riba jau praktiškai slysta iš rankų
Po Paryžiaus klimato susitarimo 1,5 °C riba tapo vienu svarbiausių pasaulinės klimato politikos tikslų. Mokslininkai nustatė, kad kiekviena papildoma atšilimo dešimtoji laipsnio dalis gali reikšti didesnę žalą žmonėms ir ekosistemoms.
Šiuo metu pasaulio vidutinė temperatūra yra maždaug 1,4 °C aukštesnė nei iki pramonės revoliucijos buvęs lygis.
Svarbu tai, kad mokslininkai šį rodiklį vertina ne pagal vienų metų temperatūrą, o pagal 20 metų vidurkį. Todėl vienas itin karštas sezonas savaime nereiškia, kad Paryžiaus susitarimo riba jau galutinai peržengta.
Vis dėlto naujoji JT ataskaita konstatuoja: 1,5 °C riba bus peržengta artimiausiais metais. Tai reiškia, kad diskusija apie klimato kaitą pereina į kitą etapą. Nebeklausiama vien, kaip išvengti 1,5 °C. Vis dažniau tenka svarstyti, kaip kuo greičiau grįžti atgal.
Mokslininkai šį scenarijų vadina „overshoot“, arba atšilimo ribos viršijimu. Jo esmė gana paprasta: pasaulinė temperatūra peržengia 1,5 °C ribą, dar kurį laiką kyla, pasiekia piką, o vėliau dėl sumažėjusios emisijos ir anglies dioksido šalinimo iš atmosferos pradeda mažėti.
Pagal optimistinį scenarijų, jei šalys įgyvendintų ambicingus klimato tikslus, atšilimas šio amžiaus viduryje galėtų pasiekti maždaug 1,8 °C ir vėliau mažėti.
Tačiau dabartinė politika pasaulį veda gerokai niūresne kryptimi. JT skaičiavimu, dabartinės priemonės iki 2100 m. gali reikšti maždaug 2,6 °C atšilimą, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.
Todėl svarbiausia tampa ne tik galutinė temperatūra, bet ir kiek laiko žmonija praleis virš 1,5 °C ribos. „Kiekvienas penkerių metų delsimas mažinti emisiją prie didžiausio atšilimo prideda mažiausiai dešimtąją laipsnio dalį“, – teigia ataskaitos bendraautoris, klimato mokslininkas Joeri Rogeljis.
Kitaip tariant, kiekvieni prarasti metai turi kainą.
Klimato kaitos pasekmės taps vis sunkiau išvengiamos
JT perspėja, kad vadinamuoju viršijimo laikotarpiu pasaulis susidurs su dar didesniu ekstremalių reiškinių skaičiumi. Tai reiškia daugiau karščio bangų, potvynių, sausrų ir kitų su klimatu susijusių nelaimių.
Tačiau problema neapsiriboja orais. Dėl stiprėjančio atšilimo gali mažėti maisto gamyba, didėti vandens trūkumas, daugėti su karščiu susijusių ligų ir mirčių, o ekonominiai nuostoliai taps vis didesni.
Kai kurioms rūšims situacija gali būti dar dramatiškesnė. Mokslininkai perspėja apie koralų rifų nykimą ir kitų ekosistemų žlugimą. „Turime gyventi šiltesniame pasaulyje“, – teigia klimato mokslininkas Richardas Bettsas. Tačiau, anot jo, dar yra labai daug ką galima padaryti, kad tas pasaulis būtų kuo mažiau šiltas.
Didžiausią nerimą mokslininkams kelia vadinamieji klimato kaitos lūžio taškai. Tai procesai, kuriuos pasiekus pokyčiai gali tapti negrįžtami arba sukelti virtinę kitų pokyčių.
JT ataskaitoje minimas Vakarų Antarktidos ir Grenlandijos ledo skydų nykimas, Amazonės atogrąžų miškų praradimas bei Atlanto vandenyno cirkuliacijos sistemos, padedančios palaikyti šiltesnį Europos klimatą, sutrikimas.
Tokie pokyčiai nebūtų tiesiog dar viena karštesnė vasara. Jie galėtų pakeisti ištisų regionų gyvenimo sąlygas. Kai kurios vietovės ateityje gali tapti praktiškai nebeapdraudžiamos arba net nebegyvenamos.
Todėl mokslininkai ragina ne tik mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį, bet ir ruoštis tam, kas jau neišvengiama.
Pasauliui teks ne tik mažinti taršą, bet ir šalinti CO₂
Kad temperatūra po viršijimo laikotarpio galėtų vėl mažėti, vien mažinti naujas emisijas gali nepakakti. Reikės iš atmosferos pašalinti dalį jau joje esančio anglies dioksido.
Vienas paprasčiausių būdų yra miškų sodinimas. Tačiau JT ataskaitoje pabrėžiama, kad vien medžių nepakaks. Net labai intensyvus miškų atsodinimas pasaulinę temperatūrą galėtų sumažinti tik maždaug 0,1 °C.
Todėl ateityje gali prireikti ir technologijų, galinčių tiesiogiai iš atmosferos ištraukti anglies dioksidą ir jį saugiai saugoti.
Problema ta, kad tokios technologijos kol kas yra brangios, sudėtingos ir nekelia vienareikšmiško mokslininkų pasitikėjimo.
1,5 °C nėra akimirka, kai „viskas baigta“
Nepaisant niūrios ataskaitos, mokslininkai pabrėžia vieną svarbų dalyką: 1,5 °C nėra magiška riba, kurią peržengus kitą dieną prasideda pasaulio pabaiga.
Kiekviena išvengta papildoma atšilimo dešimtoji laipsnio dalis vis tiek reiškia mažesnę žalą.
Todėl net jei pasauliui nepavyks išlaikyti temperatūros žemiau 1,5 °C, tai nereiškia, kad nebesvarbu, ar atšilimas sieks 1,6, 1,8, 2 ar 2,6 °C.
Skirtumas tarp šių skaičių reiškia milijonus žmonių, ekosistemas, maisto gamybą ir gyvenimo sąlygas.
Stanfordo universiteto klimato mokslininkas Robas Jacksonas situaciją apibūdino dar vaizdingiau: žmonija nesugebėjo sustabdyti klimato kaitos traukinio prieš jam pasiekiant 1,5 °C.
Dabar reikia jį kuo greičiau sustabdyti ir, jei įmanoma, pradėti važiuoti atgal. Tai, anot mokslininko, yra optimali viltis. Tačiau ar ji išsipildys, kol kas atsakymo nėra.
Parengta pagal Alfa.lt
Rašyti komentarą