18-metę merginą giminės norėjo per prievartą ištekinti ir grasino „garbės nužudymu“

Jauna mergina, kurios tapatybė neatskleidžiama, Švedijoje gyvena jau 9 metus ir turi dvigubą pilietybę. Į gimtąjį Dagestaną ji grįžo birželio 23 d.

Tėvai ją pakvietė neva aplankyti senelio ir dalyvauti giminaičių vestuvėse. Tik atvykusi, ji sužinojo, kad iš tiesų suplanuotos jos pačios vestuvės. Merginai ėmus prieštarauti, šeimynykščiai ją sumušė, atėmė telefoną ir dokumentus.

Kaip kanalui pasakojo „Teisinės iniciatyvos“ advokatė Olga Gnezdilova, merginos dėdė grasino ją nužudyti („Garbės nužudymas“ – kai kuriuose musulmoniškuose kraštuose vis dar praktikuojama žmogžudystės forma, kuria „nuplaunama šeimai užtraukta gėda“), nes atsisakymas nuo sutartų vestuvių esą užtraukia šeimai gėdą.

„Ji prašė mamos, močiutės, senelio ir kito dėdės pagalbos, bet šie ją sumušė ir pareiškė, kad ji privalo sutikti, jei nenori būti palaidota greta savo tetos“, – pasakojo advokatė.

Merginos artimieji jau buvo išsiuntinėję kvietimus į vestuves, o svečiai iš anksto atsiuntė dovanas – pinigus ir aukso dirbinius.

Merginai pavyko susisiekti su draugu Švedijoje ir pastarasis kreipėsi į švedų policiją. Tuo pat metu ji kreipėsi ir į policiją Dagestane.

Birželio 29 d. ją išvežė apklausti, po apklausos mergina skubiai išvyko į Maskvą, o iš ten – atgal į Švediją. Tą pačią dieną į policiją kreipėsi ir šeimos nariai, pasak advokatės, Dagestano pareigūnai reikalavo, kad mergina tuojau pat sugrįžtų. 

Žiauri tradicija

Žmogaus teisių gynėjai nuolat praneša apie „garbės nužudymus“ Dagestane ir kitose Šiaurės Kaukazo respublikose.

Olandijoje įsteigta organizacija „Teisinė iniciatyva“ 2018 m. atliko Dagestane apklausą, kurios rezultatai parodė, kad 2012–2017 m. šioje Rusijai priklausančioje respublikoje dėl „garbės“ buvo nužudyti bent 33 žmonės.

Dauguma aukų buvo moterys. Taip pat Rusijai priklausančioje Čečėnijoje tokių žmogžudysčių aukomis dažnai tampa LGBT priklausantys žmonės.

Prievartinės vedybos – taip pat plačiai paplitusi praktika. Paskutinis garsiai nuskambėjęs atvejis – čečėnės Chalimat Taramovos pabėgimas.

Birželio 4 d. ji pabėgo į Dagestane įsikūrusį moterų krizių centrą ir paviešino vaizdo įrašą, kuriame paaiškino, kad nuo šeimynykščių bėgo nebeapsikentusi nuolatinio mušimo. Taip ją „gydė“ nuo potraukio moterims.

Birželio 10 d. į krizių centrą įsiveržė čečėnų ir dagestaniečių pareigūnai ir, pagrobę Chalimat, perdavė ją atgal giminaičiams.

Šie ją per prievartą ištekino. Čečėnų vyriausybės atstovai pareiškė, kad dėl visko kalti teisių gynėjai, mėginę merginai padėti pabėgti, o pati Chalimat „turi sveikatos problemų ir jau ne kartą gydyta“.

Respublikos televizija „Grozny TV“ parodė specialų reportažą, kuriame tvirtino, kad Chalimat ne pabėgo, o buvo pagrobta.

Reportaže parodyta ir pati Chalimat, kuri kameroms pasakojo, kad neprisiminė, kaip atsidūrė krizių centre Dagestane.

Mergina sakė, kad šiuo metu gyvena su šeima ir jos teisių niekas nepažeidinėja.