8 išradėjai, kuriuos nužudė jų pačių išradimai

Vikipedijos sąrašui S. Rushas ir „Titanas“ priskiriami laivyno architektui Thomasui Andrewsui ir jo jūriniam išradimui „Titanikui“. Laivo statytojas žuvo kartu su 1500 kitų keleivių, kai 1912 m. laivas sudužo ir nugrimzdo į jūros dugną. Skirtingai nei jo suprojektuotos valties nuolaužos, Th. Andrewso kūnas taip ir nebuvo rastas.

Skaitykite daugiau apie S. Rushą, Th. Andrewsą ir kitas tragiškas figūras, kurios prideda baisumo nerimą keliančiam posakiui „susipažink su savo kūrėju“.

1. Stocktonas Rushas

Stocktonas Rushas, “OceanGate Expeditions“ generalinis direktorius, mirė savo povandeniniame laive „Titan“ – kompaktiškame laive „Rush“, sukurtame tyrinėti nelaimingo „RMS Titanic“ nuolaužas.

Inžinierius ir dar keturi „Titano“ keleiviai buvo paskelbti dingusiais per 2023 m. birželio mėn. misiją prie nuskendusio laivo, esančio beveik 4 km po vandeniu. Vėliau buvo patvirtinta, kad povandeninis laivas sprogo nuo giluminės jūros slėgio.

2022 m. lapkritį žurnalistas Davidas Pogue'as įlipo į laivą CBS sekmadienio ryto epizode ir pasidalijo susirūpinimu dėl keleivių saugumo. Formoje buvo įspėta, kad „Titan“ „nepatvirtino jokios reguliavimo institucijos“ ir kad kelionė „gali baigtis fizine trauma, negalia, emocine trauma ar mirtimi“.

Ankstesnis „Titano“ keleivis Fredas Hagenas „People“ sakė, kad S. Rushas sukonstravo transporto priemonę, siekdamas „demokratizuoti jūrą ir atverti ją asmenims“.

Anot F. Hageno, „Titanas“ turėjo plukdyti „misijos specialistus“, jaučiančius aistrą mokslui, istorijai ir „fiksuojančius ikoninio laivo, žinomo kaip „Titanikas“, būklę ir pablogėjimą“.

2. Thomas Andrewsas

„RMS Titaniko“ laivo statytojas Th. Andrewsas yra antras jūrų išradėjas, žuvęs dėl savo darbo. Anot „Scientific American“, laivyno architektas norėjo, kad ant didžiulio laivo būtų sumontuota dar viena gelbėjimosi valčių eilė. Jei jo idėja nebūtų atmesta, būtų buvę pakankamai avarinių patalpų, kad būtų išgelbėtas kiekvienas keleivis ir įgulos narys.

Jis dažniausiai prisimenamas kaip herojus, paskutines valandas praleidęs vesdamas žmones į saugią vietą gelbėjimosi valtyse, kaip apibūdino BBC.

3. Luisas Jiménezas

Remiantis jo nekrologu „The New York Times“, skulptorius Luisas Jiménezas buvo mirtinai sužeistas dirbantis prie įmantrios skulptūros, kurią užsakė Denverio tarptautinis oro uostas. Ataskaitoje teigiama, kad gabalas iš mustango atsilaisvino ir „prispaudė L. Jiménezą prie plieninės atramos“.

Ryškiai mėlynas arklys buvo užbaigtas po jo kūrėjo mirties ir vis dar stovi už Kolorado oro uosto.

4. Jeanas-François Pilâtre de Rozier

1783 m. Jeanas-François Pilâtre de Rozier pirmą kartą skrido nepririštu pilotuojamu oro balionu. Jis tragiškai pateko į aviacijos istoriją 1785 m., kai sudužo jo paties išradimas – hibridinis Rozière oro balionas. Rozier ir jo skrydžio palydovas Pierre'as Romainas tapo pirmaisiais dviem žmonėmis, žuvusiais lėktuvo katastrofoje.

Nepaisant išradėjo gyvenimo pabaigos, Rozière balionas, kuriame naudojamas karšto oro ir helio derinys, toliau naudojamas ir šiandien. 2016 m. keliautojas Fiodoras Konyukhovas juo apskrido pasaulį tik per 11 dienų ir pasiekė greičiausio skrydžio oro balionu pasaulio rekordą.

5. Otto'as Lilienthalis

Vokiečių išradėjas Otto Lilienthalis netikėtai mirė, kai valdydamas pirmąjį valdomą sklandytuvą nukrito. Išradėjas pirmą kartą paleido sklandytuvo pirmtaką 1891 m., likus vos penkeriems metams iki jo mirties. Jis buvo aerodinaminio reiškinio, žinomo „sunkesnio už orą“ skrydžio, pradininkas, dėl kurio buvo sukurtas fiksuoto sparno orlaivis.

Jo palikimas kalba pats už save: O. Lilienthalis plačiai prisimenamas kaip „skrydžio tėvas“, o broliai Wrightai jo atradimus laikė vienais pagrindinių įkvėpėjų.

6. Franzas Reicheltas

1912 m., bandydamas nešiojamąjį parašiutą, prisimenamas kaip „skraidantis siuvėjas“, Franzas Reicheltas nušoko nuo Eifelio bokšto. Jam nepavyko pasiekti tokios sėkmės, kokią pastebėjo naudodamas manekenus.

F. Reicheltas informavo spaudą apie savo ketinimą atlikti eksperimentą, tačiau neatskleidė, kad jis bus bandomasis subjektas, o ne manekenas. Minia žmonių pamatė išradėjo nusidėvėjusį parašiutą susilankstant ore ir stebėjo siaubingą jo kritimą.

7. Marie Curie

Marie Curie, atlikusi novatoriškus tyrimus ir atradusi radioaktyviuosius elementus, laimėjo Nobelio fizikos ir chemijos premijas. Ji buvo pirmoji moteris, laimėjusi šį apdovanojimą, pirmoji moteris, laimėjusi du kartus, ir lieka vienintele, laimėjusia prizą už darbą dviejose skirtingose ​​srityse.

Didelė M. Curie sėkmė radioaktyvumo srityje (ji sugalvojo terminą) taip pat atvėrė kelią jos mirčiai. Ji susirgo aplazine anemija ir mirė 1934 m. sulaukusi 66 metų. Manoma, kad jos mirtina būklė buvo ilgalaikės jonizuojančiosios spinduliuotės, kurios pavojus tuo metu dar nebuvo suprastas, rezultatas.

Anot „The New York Times“, M. Curie niekada nepripažino, kad radioaktyvumas pakenkė jos sveikatai. Tačiau jos dukra Irene Joliot-Curie ir žentas Fredericas Joliot-Curie taip pat mirė nuo radiacijos sukeltų ligų, kai jie toliau dirbo su kenksmingomis medžiagomis.

8. Williamas Bullockas

Williamas Bullockas labai pažengė į priekį leidybos pramonėje, kai 1863 m. pristatė rotacinį žiniatinklio presą – patobulintą Richardo Marcho Roe originalios spaudos versiją, pagamintą prieš 20 metų. Naudojant naują W. Bullocko įrenginį, operatoriams nebereikėjo nuobodžiai rankomis tiekti popieriaus į mašinas. Spausdinimo presas pats susireguliavo ir automatiškai įdėjo didelius popieriaus kiekius į volelius.

1867 m. W. Bullocko koja įstrigo vienoje iš mašinų, kai jis įrengė rotacinį presą Filadelfijos laikraščiui. Dėl sužalojimo išsivystė gangrena ir W. Bullockas mirė per amputacijos operaciją.