Andrius Kubilius skatina kurti Europos gynybos sąjungą, tačiau kritikai tai vadina dėmesio nukreipimu

Kalbėdamas Lenkijoje, A. Kubilius pabrėžė, kad delsti nebėra laiko, o Europa privalo būti pasirengusi gintis nepriklausomai nuo sprendimų Vašingtone.

Strateginė integracija be NATO garantijų

A. Kubilius atvirai pripažino, kad šiuo metu Ukrainos narystė NATO nėra įmanoma, o visateisis įstojimas į ES yra pernelyg sudėtingas ir lėtas procesas. 

Todėl specializuota gynybos sąjunga galėtų tapti veiksmingiausia priemone, leidžiančia greitai integruoti karinius pajėgumus. 

Šią iniciatyvą palaiko ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, jau pradėjusi 150 mlrd. eurų gynybos paskolų programą, orientuotą į karinį mobilumą.

Poreikį stiprinti savarankiškumą diktuoja ir kintanti JAV politika. 

JAV prezidento Donaldo Trumpo kritika dėl Europos gynybos išlaidų bei administracijos atstovų griežti pasisakymai apie bloko „parazitavimą“ skatina Briuselį ieškoti sprendimų, kurie leistų efektyviau investuoti į brangius infrastruktūros projektus, pavyzdžiui, palydovines sistemas, nereikalaujant JAV paramos.

Kritika: vizija ar realybė?

Nors idėja sulaukė dalies analitikų pritarimo, skeptikai įspėja apie galimas vadovavimo grandinių problemas. ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, nors ir pritaria bendriems oro gynybos projektams, anksčiau neigiamai vertino atskiros Europos kariuomenės kūrimą, baimindamasi sumaišties krizės metu.

Dar griežčiau pasisakė Europos Parlamento narys Riho Terras, pavadinęs A. Kubiliaus siūlymą „filosofine diskusija“, kuri neturi nieko bendro su realybe. Buvęs Estijos gynybos pajėgų vadas kėlė esminius klausimus:

• Kas duos įsakymus konflikto metu?
• Kas bus vyriausiasis Europos gynybos vadas?
• Kodėl kuriama nauja struktūra, užuot skyrus visas lėšas jau egzistuojančiai gynybos pramonei stiprinti?

Instituciniai iššūkiai ir laiko trūkumas

Analitikai pastebi, kad kyla pagrįstų abejonių dėl to, kiek suvereniteto ir politinių svertų šalys narės būtų pasirengusios perduoti ES institucijoms karinių sprendimų srityje. 

Nors visuomenės apklausos rodo, kad du trečdaliai europiečių jaučia grėsmę ir norėtų aktyvesnių bendrų veiksmų, biurokratiniai procesai išlieka lėti. 

Ekspertai baiminasi, kad kol Europa „vaikščios miegodama“, gali įvykti negrįžtami incidentai tiesioginėje NATO teritorijoje.

Šaltinis: Angela Skujins / Euronews