Pažymima, kad Žemės sukimasis laikui bėgant lėtėja, o tai reiškia, kad dienos tampa ilgesnės.
Anksčiau jų per metus buvo net daugiau nei dabar. Taigi, artėjant dinozaurų eros pabaigai, metai susidėjo iš 372 dienų, o kai susiformavo Žemė, ji greičiausiai sukosi pakankamai greitai, todėl metai turėjo ne mažiau kaip 500 dienų.
Mokslininkų nuomone, Žemės sukimosi sulėtėjimo priežastis yra Mėnulis.
Straipsnyje teigiama, kad kai Mėnulis tolsta (o jis tai daro), jo orbita didėja, o tai reiškia, kad didėja ir jo sukimosi energija.
Šią „energiją“ jis paima iš Žemės – tuo metu Žemės judėjimas sulėtėja.
Šis Mėnulio nutolimas nuo Žemės yra susijęs su potvyniais – tiek vandenynuose, tiek ir kietoje Žemės plutoje.
Kadangi Mėnulis buvo šalia Žemės beveik nuo mūsų planetos susidarymo ir visą tą laiką lėtino jos judėjimą, turėjome daug skirtingos trukmės dienų.
Tačiau nustatyti, kiek dienų buvo tam tikru Žemės istorijos momentu, nėra lengva. Mokslininkai mano, kad bent jau apie pusę Žemės gyvavimo mes galime tik spėlioti.
Kai kurie tyrinėtojai apskaičiavo, kad prieš 1,4 milijardo metų diena truko apie 18 valandų, o tai reiškė, kad metai truko 490 dienų.
Dar kiti tai neigia: jie mano, kad prieš 2–1 milijardą metų sukimosi greitis beveik nesikeitė. Tai tariamai paaiškinama Saulės įtaka, kuri per Žemės atmosferą iš dalies kompensavo Mėnulio poveikį.
Jei taip, tai per tą laikotarpį metai Žemėje truko apie 460 dienų.
Atliekant kitus skaičiavimus, mokslininkams padėjo koralai. Kaip ir medžiai, daugelio koralų augimas sutampa su metų laikais.
Tai palieka sezoninio augimo pėdsakus, panašius į medžių rieves, kurie leidžia nustatyti jų amžių. Kai kurie sekliavandeniai koralai taip pat fiksuoja potvynį ir atoslūgį.
1963 m. Kornelio universiteto profesorius John Wells paskelbė novatorišką straipsnį apie viduriniojo devono (prieš 380 milijonų metų) suakmenėjusius koralus, kuriame buvo pranešta apie 400 dienų trukmės metus.
Kiti tyrinėtojai nustatė, kad prieš 444–419 milijonų metų (silūro periodas) šis rodiklis buvo nuo 400 iki 420 dienų. Tai logiška: kuo toliau į praeitį, tuo daugiau dienų per metus. Būtent skaičius 420 tapo populiarus žiniasklaidoje.
Tačiau ne visi su tuo sutinka. 2000 m. Adelaidės universiteto daktaras Džordžas Viljamsas paskelbė straipsnį, kuriame, naudodamas tą pačią metodiką daug senesniame koralų pavyzdyje, nustatė, kad prieš 620 milijonų metų metai truko 400 dienų.
Leidinys pabrėžia, kad mokslininkų išvados apie tai, kaip keitėsi metų dienų skaičius, yra labai prieštaringos, tačiau visi sutinka, kad anksčiau dienos buvo trumpesnės.
Tai reiškia, kad tam tikru metu jų buvo 400, 420, 450 ir, tikriausiai, 500 per metus. Tačiau klausimas, kada tiksliai tai buvo, lieka atviras.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą