Nepaisant galiojančių draudimų, keičiantis Antarktidos kraštovaizdžiui, sutartis gali būti peržiūrėta siekiant leisti eksploatuoti išteklius. Remiantis leidiniu „Ziare“, naujausi tyrimai rodo, kad ledo tirpimas, atsiverianti sausuma ir kilsiantis jūros lygis neišvengiamai pakeis Antarktidos statusą.
Žurnale „Nature Climate Change“ publikuotame darbe bandoma numatyti, kaip pietinis žemynas atrodys be ledo dangos. Rezultatai atskleidė, kad klimato kaita gali atverti prieigą prie vertingų mineralinių išteklių, o tai paskatins peržiūrėti tarptautinius susitarimus dėl šios teritorijos.
Tai pirmasis tokio pobūdžio tyrimas apie Antarktidą. Ekspertai prognozuoja, kad iki 2300 metų didžiulė teritorijos dalis liks be ledo, apnuogindama kalnus, slėnius ir kanjonus. Šiame regione randami vario, aukso, sidabro, geležies bei platinos telkiniai.
Nors šie ištekliai yra teritorijose, į kurias pretenduoja Argentina, Čilė ir Jungtinė Karalystė, jų gavybą griežtai draudžia Antarktidos sutartis. Vis dėlto situacija gali pasikeisti po 2048 metų, kai šalims dalyvėms bus oficialiai leista prašyti protokolo peržiūros.
Antarktidos sutartį pasirašė 47 šalys. Ji įsigaliojo 1961 metais ir yra skirta reguliuoti teritorijos, esančios į pietus nuo 60 lygiagretės, statusą. Faktiškai ši teritorija yra skirta išskirtinai taikai ir moksliniams tyrimams, nes sutartis draudžia bet kokią karinę veiklą, mineralinių išteklių gavybą bei riboja žmogaus buvimą regione.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą