Alkoholio gamintojai ir pardavėjai visada buvo vieni iš pagrindinių valstybės iždo rėmėjų – jie patenka į šimtą didžiausių mokesčių mokėtojų.
Tačiau neseniai priimti Alkoholio apyvartos įstatymo pakeitimai, numatantys griežtus pardavimo apribojimus, siekiant sumažinti alkoholio vartojimą ir mirtingumą, viską pakeitė.
Kaip pažymėjo Latvijos darbdavių konfederacijos mokesčių konsultantas Janis Hermanis, per devynis 2025 m. mėnesius akcizo mokesčio pajamos už alkoholinius gėrimus sudarė 160 mln. eurų.
Tai yra įspūdingais 17 mln. mažiau, nei buvo planuota.
Finansų ministerijos ir Ekonomikos ministerijos niūrios prognozės išsipildė: jos iš anksto įspėjo, kad antialkoholinė kampanija – su sutrumpintu pardavimo laiku, draudimu prekiauti internetu, atsisakymu prekiauti prie lošimo stalų ir ruletės, taip pat su kainų ir nuolaidų reklamos blokavimu žiniasklaidoje, kine ir parduotuvėse – smogs valstybės pajamoms.
Pagal Finansų ministerijos skaičius, tai pirmasis rimtas įspėjimas.
Šiais metais akcizai turėjo atnešti 235 mln. eurų, bet realybė yra kitokia: galutinis rezultatas gali sustoti 2023 m. lygyje, apie 200 mln.
Dabar finansininkams teks skubiai ieškoti, kuo užkimšti šią skylę.
O 2026 m. biudžeto projekte numatytas naujas akcizų padidinimas – ir toliau 2027 m. ir 2028 m. Tik šito nepakanka.
Paaiškinimas paprastas: latviai, priešingai nei tikėjosi blaivieji parlamento nariai, negėrė mažiau.
Jie tiesiog plūstelėjo į „pilkąją“ rinką – kontrabandą ir padirbtus produktus.
Gatvės prekybos vietose butelį galima įsigyti visą parą, be to, jis yra kelis kartus pigesnis.
Marginalai grįžo prie senų gudrybių: vandenilis ir losjonas yra populiarūs.
Rezultatas?
Valstybė pati sau pakenkė. Legalios pajamos mažėja, šešėlis auga, o biudžetui tai tik kenkia.
Šaltinis: mixnews.lv
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą