Klimato mokslo ekspertai apskaičiavo, kiek Saulės energiją blokuojančių suodžių į atmosferą patektų dėl audros, kurią sukeltų branduolinio ginklo sprogimas.
Mokslininkai nagrinėjo šešis hipotetinius karinius scenarijus, iš kurių penki buvo nedideli karai tarp Indijos ir Pakistano, o vienas – pasaulinis karas tarp JAV ir Rusijos, atsižvelgiant į kiekvienos šalies branduolinį arsenalą.
Tyrėjai šiuos rezultatus įtraukė į Bendrijos Žemės sistemos modelį (angl. Community Earth System Model, CESM) – skaitmeninį planetos ekosistemos modeliavimą, kuriuo galima modeliuoti Žemės praeitį, dabartį ir ateitį.
Taip klimatologai apskaičiavo tikėtiną pagrindinių kultūrų derlių kiekvienoje pasaulio šalyje. Ekspertai taip pat prognozavo aplinkos pokyčius gyvulių ganyklose ir žuvininkystėje.
Prognozuojama, kad net ir mažiausias branduolinės energetikos scenarijus, ypač vietinis branduolinis konfliktas tarp Indijos ir Pakistano, per penkerius metus sumažins derlių 7 %. Tuo tarpu didelio masto karas tarp JAV ir Rusijos per trejus-ketverius metus po karo veiksmų sumažintų maisto gamybą maždaug 90 %.
Tyrimo autoriai teigia, kad dėl branduolinių sprogimų tiesiogiai žūtų apie 360 mln. žmonių, o daugiau nei 5 mlrd. žmonių Žemėje mirtų iš bado dėl branduolinės žiemos ir klimato kaitos.
„Duomenys mums sako viena: turime pareigą užkirsti kelią branduoliniam karui“, – pabrėžė Rutgerso universiteto Aplinkos mokslų fakulteto profesorius emeritas Alanas Robockas.
Taip pat skaitykite
