Žemė plyšta po Kinijos kojomis: tai kelia rimtą grėsmę milijonams žmonių

1 200 km ilgio „laiko bomba“ po Kinijos kojomis

Populiariuose „Reddit“ ir kitų platformų įrašuose matomi „įtrūkimai“ Pinglu apygardoje iš tiesų nėra tiesioginis žemės drebėjimo rezultatas. 

Tai gilus tarpeklis, kurį tūkstančius metų formavo upių erozija Loose plynaukštėje (Loess Plateau). 

Nors vaizdas primena prarają, tai natūralus reljefo formavimo procesas. Tačiau tai nereiškia, kad pavojaus nėra – tikrasis priešas slepiasi giliau.

Virusiniai vaizdai prieš mokslinę tiesą: kas yra Šansi rifto sistema?

Tikrasis geologinis fenomenas yra Šansi (Shanxi) grabenų sistema, dar žinoma kaip Fenwei baseinas. Tai S formos, apie 1 200 km besitęsianti zona, kurioje Žemės pluta yra lėtai tempiama į šonus.

Įsivaizduokite duonos plutą, kurią traukiate į šonus – viduryje ji pradeda smukti ir trūkinėti. Tai aktyvus žemyninis riftas.

Tai viena pavojingiausių zonų Kinijoje. 

Čia 1303 m. įvyko galingas 8 balų Hongdong žemės drebėjimas. Nuo 1970 m. regione užfiksuota daugiau nei 32 000 žemės drebėjimų.

Kodėl žemė veriasi po kojomis?

Mokslininkai pabrėžia, kad dabartiniai įtrūkimai žemės paviršiuje yra „sudėtinis pavojus“, kurį sukelia trys pagrindiniai veiksniai:

Tektonika: Lėtas giliųjų lūžių judėjimas sukuria įtampą, kuri galiausiai pasiekia paviršių.

Miestų plėtra: Megapoliuose, tokiuose kaip Sianas (Xi'an), dėl pramonės ir buities poreikių išsiurbiamas milžiniškas kiekis požeminio vandens. Gruntas suslūgsta (vyksta subsidencija), o tai atveria senus lūžius.

Kasyba: Šansi provincija garsėja anglies kasyba. Požeminės tuštumos sukelia paviršiaus įgriuvas ir formuoja plyšius, kurie gali viršyti 2 metrų plotį.

Milžiniški nuostoliai ir ateities prognozės

Šie žemės poslinkiai nėra tik mokslinis smalsumas – tai ekonominė katastrofa. Skaičiuojama, kad šiaurės Kinijoje žala infrastruktūrai siekia 6,4 mlrd. JAV dolerių.

Įtrūkimai tiesiogiai perkerta kelius, geležinkelius, griauna namų pamatus ir laužo vandentiekio vamzdžius.

Plyšiai pagreitina dirvožemio eroziją ir gali užteršti giliuosius vandeninguosius sluoksnius, keisdami gruntinio vandens srautus.

Šiuo metu mokslininkai naudoja aukšto tikslumo GPS ir InSAR (palydovinio radaro) technologijas, kurios leidžia stebėti žemės paviršiaus deformacijas milimetro tikslumu. Tik toks preciziškas stebėjimas leidžia miestų planuotojams bent iš dalies išvengti statybų pačiose pavojingiausiose zonose.

Šaltinis: Bruno Teles, „Click Petróleo e Gás“