Archeologų atradimai griauna nusistovėjusią nuomonę apie senovės žmones
(1)Po archeologų 2023 metų atradimo mokslininkai yra priversti peržiūrėti visas teorijas apie žmogaus kilmę. Visos per dešimtmečius nusistovėjusios žinios apie akmens amžiaus žmones staiga apsiverčia aukštyn kojomis. Mat archeologai aptiko senovinę struktūrą, kurios amžius - beveik pusė milijono metų, ir ji pakeitė bendrą supratimą apie senovės pasaulį.
Unikalus archeologų atradimas
Grupė archeologų iš Liverpulio ir Aberistvito (D.Britanija) universitetų kasinėjo Zambijoje netoli Kalambo krioklio ir rado senovinių medinių konstrukcijų ir instrumentų. Kaip parodė analizė - jų amžius siekia neįtikėtinus 476 000 metų!
Iki šiol seniausi mokslininkų rasti panašūs artefaktai buvo datuojami 300 000 metų. Tai yra, pastarasis radinys - gerokai senesnis.
Kasinėjimo vietoje nebuvo rasta jokių žmonių palaikų liekanų. Todėl mokslininkai suformulavo teoriją, kad šias konstrukcijas sukūrė rūšis, mokslo vadinama „Homo heidelbergensis".
Šie žmonės gyveno prieš maždaug 700 000-200 000 metų, jiems buvo būdingi plokštesni veidai su stambesniais antakių lankais ir didesnė kaukolė negu žmonėms, kurių palaikų buvo rasta anksčiau. Kasinėdami archeologai rado lazdą-kastuvėlį, pleištą, įpjautų rąstų. Visi šie daiktai puikiai išsilaikė, ypač turint omeny jų amžių.
Išsilaikyti jiems padėjo tai, kad jie buvo užnešti molingomis nuosėdomis, o aplinkoje, kurioje nėra deguonies, medžiagos beveik neyra.
„Homo heidelbergensis" nebuvo klajokliai
Gana ilgai mokslininkai manė, kad ši ankstyvoji žmonių genties rūšis buvo klajokliai, keliaudavę iš vienos vietos į kitą, kad išgyventų. Tačiau atradus šią struktūrą galima daryti prielaidą, jog jie keisdavo gyvenamąją vietą ne taip dažnai, kaip buvo manoma iki šiol.
Be to, darbo įrankiai - įrodymas, kad senovės žmogus gana neblogai nusimanė apie nesudėtingą statybą. Archeologų nuomone, statinys, kurį jie aptiko netoli Kalambo krioklio, greičiausiai yra dalis gerokai didesnės gyvenvietės. Pastatas buvo pastatytas iš rąstų, tarpusavyje sujungtų padarius specialias įrantas. O tai yra gerokai aukštesnis lygis negu būtų galima tikėtis iš visiškų klajoklių, kuriems mokslininkai anksčiau priskirdavo daug kuklesnius protinius gebėjimus.
Toks tvirtas ir stabilus karkasas galėjo atlaikyti agresyvų aplinkos poveikį, pavyzdžiui, stiprų vėją, didelę drėgmę. Aplink senovinę trobelę buvo kitų statinių, sprendžiant iš visko, ūkinės paskirties. Galbūt juose buvo laikomos malkos arba galvijai. Iš šio atradimo galima daryti išvadą, kad tie senovės žmonės nebuvo klajokliai: ilgą laikotarpį jie gyveno sėsliai.
Kalambo krioklys, matyt, buvo tam tinkama vieta: aplinkui gausu augmenijos ir paprasta prieiti prie vandens.
Istoriją tenka rašyti iš naujo
Šis atradimas apverčia aukštyn kojomis visą šiuolaikinių žmonių susidarytą vaizdą apie senovės istoriją. Iki šiol vienintelis to laikotarpio žmonių rūšių didesnio intelekto liudijimas buvo primityvūs dirbiniai iš medžio ir mokėjimas įžiebti ugnį.
Kaip pasirodė dabar, spręsdami buities ir aplinkos klausimus „Homo heidelbergensis" buvo gerokai išradingesni. Mokslininkai teigia, kad radinys iš esmės pakeitė jų nuomonę apie mūsų ankstyvuosius protėvius. Jų manymu, paniekinamai skambančią etiketę „akmens amžius" reikėtų pamiršti.
Senovės žmonės mokėjo statyti tvirtus namus, iš medienos gamintis įrankius ir net meno dirbinius. Jie naudojosi savo intelektu, vaizduote ir įgūdžiais, kad sukurtų tai, ko anksčiau niekada nematė, ko anksčiau niekada nebuvo. Visa tai reiškia ne tik tai, kad senovės žmogus pasižymėjo išsivysčiusiu intelektu, bet ir meistriškai juo naudojosi.
O fakto, kad visi tie artefaktai taip puikiai išsilaikė, kitaip kaip stebuklu nė nepavadinsi.
Rašyti komentarą