Pažymima, kad dviguba juodųjų skylių sistema maždaug už 4 mlrd. šviesmečių esančioje aktyvioje galaktikoje staiga išsiveržė, kai viena iš jų perskrodė kitos akrecinį diską ir trumpam sukūrė dvigubą kvazarą.
"Galaktika OJ 287, esanti už maždaug 4 mlrd. šviesmečių, yra vienas artimiausių blazaro pavyzdžių.
Jis iš tikrųjų yra pakankamai ryškus, kad būtų matomas dideliais mėgėjiškais teleskopais, o OJ 287 stebėjimai atlikti dar XIX a. pabaigoje.
Tokie stebėjimai rodo, kad kas 12 metų OJ 287 tampa vis ryškesnis", - rašoma leidinyje.
Pavyzdžiui, 2014 m. Turku universiteto (Suomija) doktorantas Pauli Pihajoki iškėlė prielaidą, kad tokį ryškėjimą lemia antros, mažiau masyvios juodosios skylės, kuri skrieja aplink pagrindinę juodąją skylę ir sąveikauja su ja, buvimas.
Jei tai tiesa, antrosios juodosios skylės orbita aplink pagrindinę skylę būtų pailga, t. y. ji priartėtų prie pagrindinės skylės tik kas 12 metų.
Pihajokio nuomone, ši sąveika ne tik apskritai šviesina sistemą, bet ir turėtų paskatinti mažesnę juodąją skylę pavogti šiek tiek medžiagos iš didelio akrecinio disko, esančio aplink pagrindinę juodąją skylę, ir per trumpą laiką sukurti nuosavą, mažesnį kvazarinį srautą.
"Supermasyvių juodųjų skylių susijungimas yra svarbus antrinis jų milžiniško augimo veiksnys, o kai susijungimo metu jos spirale artėja viena prie kitos, išsiskiria gravitacinės bangos.
Nors šių gravitacinių bangų dažnis yra per mažas, ... LISA (Lazerinio interferometro kosminė antena) galės aptikti jų susijungimą, kai jos susijungs į dideles kosmines katastrofas", - rašoma leidinio išvadose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą