Auganti karo baimė Vakaruose: beveik pusė britų ir prancūzų prognozuoja pasaulinį konfliktą

Statistika: Nerimas pasiekė naujas aukštumas

Lyginant su 2025 m. pavasariu, pesimizmas dėl taikos išaugo visose apklaustose šalyse, išskyrus Vokietiją:

Prancūzija ir Didžioji Britanija: Šiuo metu net 43% gyventojų mano, kad iki 2031 m. prasidės pasaulinis karas (palyginimui, 2025 m. kovą tokių buvo tik apie 30–32%).

JAV: Karo tikimybe tiki 46% amerikiečių (augimas nuo 38% praėjusiais metais).

Vokietija: Išlieka ramiausia šalis – čia konflikto tikimybe tiki tik 25% apklaustųjų.

Grėsmių žemėlapis: kas kelia didžiausią pavojų?

Apklausa atskleidė įdomų pasiskirstymą vertinant saugumo grėsmes:

Rusija: Europiečiai vieningai sutaria, kad didžiausią grėsmę taikai ir saugumui šiuo metu kelia Rusija.

JAV (Donaldas Trampas): Kanadiečiams būtent kaimyninė JAV po D. Trampo pergalės atrodo didžiausia grėsmė. Prancūzai, vokiečiai ir britai JAV įvardija kaip antrą pagal svarbą grėsmę, vertindami ją net pavojingiau už Kiniją.

Atsakas – didesnės išlaidos gynybai

Nors nuomonės apie grėsmių šaltinius skiriasi, dauguma respondentų Kanadoje ir Europoje sutinka su viena išvada – būtina didinti išlaidas gynybai. 

Šią idėją aktyviausiai palaiko prancūzai (28%) ir vokiečiai (24%), suprasdami, kad saugumas reikalauja didesnių investicijų.

Kaip oficialios institucijos ir saugumo ekspertai vertina augantį visuomenės nerimą bei „Politico“ apklausos rezultatus.

NATO ir ES atsakas: tarp strateginės kantrybės ir raginimų ruoštis blogiausiam

Paviešinti apklausos duomenys apie masiškai augančią karo baimę neliko nepastebėti Briuselio koridoriuose. Nors oficialios institucijos stengiasi vengti panikos kurstymo, jų retorika pastaruoju metu tapo pastebimai griežtesnė.

NATO: „Saugumas nėra duotybė“

Aljanso atstovai, komentuodami viešosios nuomonės pokyčius, pabrėžia, kad gyventojų nerimas yra tiesioginis atsakas į pasikeitusią realybę.

Atgrasymo stiprinimas: NATO vadovybė akcentuoja, kad geriausias būdas išvengti „Politico“ apklausoje prognozuojamo konflikto yra ne nuolankumas, o maksimalus pasirengimas. „Mes turime būti pasirengę konfliktui, kad jo išvengtume“, – tokia žinutė vis dažniau skamba iš Aljanso būstinės.

Informacinis atsparumas: NATO strateginės komunikacijos ekspertai pastebi, kad Rusijos vykdomas hibridinis karas ir dezinformacija yra tiesiogiai nutaikyti į tai, kad Vakarų visuomenė jaustųsi beviltiškai ir bijotų ateities.

Europos Sąjunga: nuo ekonomikos prie gynybos sąjungos

ES lyderiai apklausos rezultatus vertina kaip mandatą veikti. Tai, kad net 43% prancūzų ir britų tiki karo tikimybe, suteikia politikams „žalią šviesą“ priimti nepopuliarius sprendimus:

Gynybos biudžetų didinimas: Apklausos rezultatai sutampa su ES siekiu sukurti bendrą gynybos pramonės strategiją. Daugiau nei ketvirtadalis prancūzų ir vokiečių palaikomas išlaidų didinimas leidžia vyriausybėms nukreipti lėšas į ginkluotę be didelio visuomenės pasipriešinimo.

Strateginė autonomija: Nerimas dėl JAV politikos krypties (ypač D. Trampo administracijos veiksmų) skatina ES sparčiau ieškoti būdų, kaip užtikrinti žemyno saugumą savarankiškai, mažinant priklausomybę nuo Vašingtono.

Ekspertų vertinimas: „Sveikas nerimas“

Saugumo analitikai teigia, kad ši karo baimė gali turėti ir teigiamą poveikį – ji pažadina Vakarų visuomenes iš dešimtmečius trukusio „taikos miego“. 

Tai skatina žmones labiau domėtis civiline sauga, kritiniu mąstymu ir remti paramą Ukrainai kaip pagrindinį taikos Europoje garantą.

Šaltinis: Politico / NATO StratCom ir ES išorės veiksmų tarnybos analitinė apžvalga