Baltijos jūroje NATO rengia tvirtovę, pasirengusią Putino puolimui

Kaip leidiniui „Politico“ atskleidė du NATO diplomatai, siekiant visiškai suvaldyti Kremliaus ambicijas, Aljansas šiuo metu rimtai svarsto galimybę saloje nuolat dislokuoti tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų radarus.

Strateginis Gotlando svoris: kas kontroliuoja salą – kontroliuoja Baltijos jūrą

Gotlando sala yra nutolusi vos 300 kilometrų nuo ginklais ir tolimojo nuotolio raketomis perpildytos Rusijos Kaliningrado srities. Dėl savo unikalios geografinės padėties ji karinių ekspertų atvirai vadinama „nepaskandinamu lėktuvnešiu“.

„Atsižvelgiant į šiuolaikinių ginkluotės sistemų veikimo nuotolį ir išdėstymą, tas, kas kontroliuoja Gotlandą, kontroliuoja didžiąją dalį to, kas vyksta Baltijos jūroje“, – aiškina Niklasas Granholmas, Švedijos gynybos tyrimų agentūros direktoriaus pavaduotojas. 

Iš salos pakilę kariniai lėktuvai gali pasiekti bet kurios aplink Baltijos jūrą esančios šalies sostinę vos per kelias minutes.

Jei Rusijai pavyktų užimti šią teritoriją ir joje dislokuoti savo priešlėktuvinės gynybos sistemas, ji galėtų visiškai blokuoti jūrų ir oro kelius, kuriais tiekiamas pastiprinimas Suomijai bei Baltijos valstybėms. 

Ir priešingai – NATO rankose esantis Gotlandas leidžia visiškai užkirsti kelią Rusijos laivynui, naudoti raketas smūgiams giliai į jos teritoriją ir užtikrinti patikimą viso regiono gynybą.

Milijoninės investicijos ir sunkiąja technika ginkluotas pulkas

Siekdama apsaugoti salą, Švedija jau investavo daugiau nei 200 mln. eurų į Gotlando infrastruktūros modernizavimą. Į salą sugrąžintas nuolatinis pulkas, apginkluotas švediška pėstininkų kovos technika „CV90“ bei moderniais tankais „Leopard 2“.

Pulko vadas Andreas Gustafssonas pranešė, kad šiuo metu saloje esančias 4500 karių pajėgas jau per metus papildys dar mažiausiai tūkstantis karių. 

Taip pat tikimasi „gana greitai“ sulaukti tolimosios artilerijos tiekimo, o nuo 2028 m. Gotlande planuojama dislokuoti naujus vidutinio veikimo nuotolio priešlėktuvinius raketų kompleksus „IRIS-T“.