Baltijos šalių ministrus Salomė Zurabišvili patikino vetuosianti „užsienio įtakos“ įstatymą

„Neišduosiu šios šalies dvasios. (...) Mūsų draugams perdaviau žinią, kad prezidente nebus pasinaudota“, – po susitikimo su Baltijos ir Islandijos diplomatijos vadovais surengtoje spaudos konferencijoje Tbilisyje sakė Sakartvelo vadovė.

Jos teigimu, vadinamojo užsienio agentų įstatymo priėmimas atskleidė, kad šalies valdantieji negirdi Sakartvelo pilietinės visuomenės ir šalies partnerių Vakaruose. S. Zurabišvili taip pat pabrėžė, kad kartvelai daugiau nei mėnesį trunkančiais protestais parodė, ką mano apie šį teisės aktą.

Anot prezidentės, 80–90 proc. šalies gyventojų pritaria šalies europinei integracijai, o vykstantys protestai yra „testamentas, kad šita visuomenė laikosi pamatinių europinių vertybių – demokratijos, laisvės ir nepriklausomybės“. 

Ministrai su prezidente susitiko po to, kai antradienį šalies parlamentas paskutini balsavimu prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos“ įstatymą.

„Įstatymo priėmimas, kaip ir besitęsiančios represijos prieš Sakartvelo pilietinę visuomenę, pastato Sakartvelo progresą kelyje į Europos Sąjungą ir NATO. Jei taip nutiks, už tai atsakinga bus Sakartvero vyriausybė“, – po susitikimo sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Jo teigimu, šalies prezidentė ministrams patvirtino savo planus vetuoti „užsienio įtakos“ įstatymą.

„Tačiau neturėtų būti iliuzijos, kad kosmetiniai pakeitimai leis šį įstatymą paversti atitinkančiu demokratinius ar Europos Sąjungos standartus. Šis įstatymas nesuderinamas su europiniu pasirinkimu“, – kalbėjo ministras.

„Mes atvykome į Sakartvelą kaip artimi draugai, kuriems rūpi Sakartvelas ir jo žmonės, kuriems rūpi Sakartvelo ateitis“, – teigė jis.

„Tai gali būti prarasta vienu akies mirksniu“

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, prieš „užsienio įtakos“ įstatymą protestuojantys kartvelai, nepaisant kilusio smurto protestų metu, dar kartą parodė savo norą priklausyti Vakarų pasauliui.

„Demokratinėse valstybėse teisės viršenybė, žmogaus teisės, pamatinėmis laisvėmis ir pilietinė visuomenė – tai ne silpnybė, tai kritiškai svarbios detalės. Tik nedemokratiniai režimai priespaudą mato kaip būdą išlaikyti savo galią“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Ministras teigė, kad į Tbilisį atvykusių ministrų tikslas yra parodyti paramą ir solidarumą „kovojantiems už demokratinį Sakartvelą“ ir šalies europinę ateitį.

Taip pat, anot G. Landsbergio, ministrai siunčia žinutę valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ atstovams tiek parlamente, tiek Vyriausybėje, kad šalis susidurs su pasekmėmis, jei „tęs šį pavojingą kursą“.

„Sakartvelas nebuvo taip arti prie derybų dėl narystės Europos Sąjungoje pradžios. (...) Tam pasiekti prireikė daugybės metų ir daugybės pastangų, bet tai gali būti prarasta vienu akies mirksniu“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Mūsų nuoširdus interesas yra padėti Sakartvelui jo europinėje kelionėje iki jos galutinio tikslo“, – teigė G. Landsbergis.

G. Landsbergis į Sakartvelą trečiadienio naktį atvyko su Latvijos, Estijos ir Islandijos užsienio reikalų ministrais.

„Tai ne kišimasis į vidaus reikalus, tai europiniai standartai“

Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė teigė, kad vizitas nėra skirtas kištis į Sakartvelo vidaus politikos procesus.

Pasak jos, Šiaurės ir Baltijos šalys įvairiais būdais ne vienerius metus remia europinę Sakartvelo integraciją ir yra suinteresuotos jo naryste ES.

„Noriu labai aiškiai pasakyti, kad šis interesas išliks. Mes norime ir matome Sakartvelą kaip Europos ir Europos Sąjungos dalį“, – teigė B. Braže.

Jos teigimu, kartu Baltijos šalys aiškiai reiškia savo susirūpinimą dėl Tbilisyje vykstančių procesų.

„Narystė ES yra ne tik politinis tikslas, tai reikalauja labai praktinių žingsnių pritaikant valstybę, jos teisinę sistemą (...) ir daug kitų sričių prie Europos standartų“, – kalbėjo B. Bražė.

„Tai ne kišimasis į vidaus reikalus, tai europiniai standartai, kuriuos visi turėjome įgyvendinti, norėdami prisijungti prie ES“, – teigė ji.

Anot B. Bražės, sunku suprasti, kodėl „užsienio įtakos“ įstatymas turėjo būti priimtas, kai kalbama apie šalies narystės ES siekius.

Rusijos kaimynystėje nėra pasirinkimo „per vidurį“

„Mes neatvykome čia, kad skaitytume paskaitas, ką kartvelai turi daryti, o ko ne, nes demokratijoje tam yra rinkimai. Tikiu, kad kartvelai žino, kas yra jų ateitis“, – kalbėjo Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cachna).

Pasak jo, Baltijos valstybės supranta grėsmę, kuri kyla gyvenant Rusijos kaimynystėje.

„Deja, bet nėra pasirinkimo būti per vidurį. Rusija pastatė visas kaimynines valstybes į padėtį, kur būtina pasirinkti, ar būti laisvės pusėje, ar kartu su Rusija, toks pasirinkimas“, – teigė M. Tsahkna.

Anot ministro, valdančiųjų priimtas įstatymas tolina Sakartvelą nuo ES, į kurio priėmimą Briuselis neabejotinai turės reaguoti.

„Kai imatės reformų, gaunate naudų, tokių kaip bevizis režimas ir galiausiai galimybę tapti ES nare. Kai Sakartvelas atsitraukia, jūs prarasite šiuos dalykus“, – kalbėjo M. Tsahkna.

„Šiuo atveju, kai yra žmogaus teisių pažeidimai, represijos, ES įprastai taiko sankcijas“, – pridūrė jis.

Islandijos užsienio reikalų ministrė Thordis Kolbrun Reykfjord Gylfadottir (Tourdis Kolbrun Reikfiord Gilfadoutir) teigė, kad šis vizitas yra solidarumo su Sakartvelo euroatlantinės integracijos siekiais.

„Tokios vertybės kaip laisvė, žmogaus teisės, demokratija ir teisės viršenybė yra ne euroatlantinės integracijos kaina, bet realios galimybės padidinti gerovę ir taiką. (...) Mes artimai dirbome su Baltijos valstybėmis ir iš arti matėme, kaip jų kelionė atnešė gerovę jų visuomenėms“, – sakė ministrė.

Įstatymą lygina su rusiškuoju

Vizito metu G. Landsbergis su kolegomis trečiadienį vėliau susitiks su parlamento pirmininku Šalva Papuašviliu, užsienio reikalų ministru Ilja Darčiašviliu, opozicijos ir neparlamentinių partijų atstovais, nevyriausybinėmis organizacijomis, Sakartvelo jaunimu.

Nors prezidentė ketina vetuoti įstatymą, valdančioji partija turi pakankamai parlamentarų, kad galėtų atmesti prezidentės veto.

Įstatymas dėl užsienio įtakos nevyriausybinėms organizacijoms priimtas nepaisant kelias savaites trunkančių protestų ir didėjančios įtampos.

Įstatymą oponentai pasmerkė kaip panašaus represinio teisės akto Rusijoje dėl „užsienio agentų“ analogą. Juo Maskva slopina kritikus ir siekia užgniaužti nepriklausomą žiniasklaidą.

Prie parlamento pastato antradienį vyko masinis protestas. Jo dalyviai – daugiausia jaunimas – yra įsiutę dėl įstatymo projekto, sakydami, kad jis sužlugdys Kaukazo šalies viltį įstoti į Europos Sąjungą ir reikš demokratijos pabaigą. 

Valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“, kuri pernai buvo priversta atsisakyti panašaus įstatymo projekto dėl didžiulio visuomenės pasipriešinimo, tvirtina kad juo siekiama tik padidinti pilietinių grupių finansavimo iš užsienio skaidrumą.

Įstatymui įsigaliojus, visos nepriklausomos nevyriausybinės ir žiniasklaidos organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo lėšų iš užsienio, turės užsiregistruoti kaip „organizacija, veikianti pagal užsienio valstybės interesus“.

ES antradienį įspėjo Sakartvelą, kad priėmus įstatymą dėl „užsienio įtakos“ bus apsunkintas šalies siekis prisijungti prie bloko. Jungtinės Valstijos taip pat įspėjo, kad „užsienio įtakos“ įstatymu nusigręžiama nuo integracijos į Vakarus.