Baltoje dykumoje rastas retas lobis, Kinija ir Rusija nori iš jo išspausti viską, kas įmanoma

Kol kas ličio gavyba šalyje vyksta laikantis ekologinių reikalavimų, tačiau investuotojai siekia ją pagreitinti ir įdiegti gamtą grėsmingus metodus, rašo Ecoticias.

Vienas didžiausių ličio telkinių, kurio apimtis siekia 23 mln. tonų, buvo aptiktas Ujuni druskos ežere. 

Straipsnyje primenama, kad per pastaruosius kelerius metus Bolivijos prezidentas Luis Alberto Arce Catacora patvirtino susitarimus su Kinija ir Rusija dėl ličio gavybos industrializacijos. 

Kinija investavo apie 1,4 mlrd. JAV dolerių į dviejų ličio perdirbimo gamyklų, esančių Koipaso ir Ujuni druskos ežeruose, statybą. 

O Rusijos „Uranium One Group“, valstybės korporacijos „Rosatom“ dukterinė įmonė, investavo 450 mln. dolerių į bandomąjį projektą Potosio departamente. 

Tuo pačiu Bolivija išlaikė valstybės kontrolę procese, siekdama pajamomis išspręsti sveikatos priežiūros problemas ir pastatyti infrastruktūros objektus.

Nurodoma, kad akumuliatorių gamybai reikalingo ličio gavyba kelia daug ekologinių pavojų. Ypač Uyuni druskos ežere, kurio lygumos vadinamos jautriomis ekosistemomis.

Ten bet kokia masinė ličio gavyba gali pakenkti žemei, taip pat sukelti vandens taršą.

Straipsnyje teigiama, kad kol kas Bolivijai pavyksta išlaikyti ličio gavybą ekologiškai švariose ribose. Tačiau ekspertai nurodo, kad ekonominis ir geopolitinis spaudimas gali priversti vyriausybę paspartinti ličio gavybą, o tai sukeltų rimtų ekologinių problemų. 

Autoriai pažymi, kad augant paklausai Bolivijoje teks intensyvinti gavybą ir tiekti pakankamai ličio, kad būtų patenkinta ši paklausa. 

O masinė gavyba reiškia tik vieną dalyką: druskingose pelkėse bus pradėti sprogdinimo darbai, siekiant pagreitinti procesus, ir tada ekologiniai pavojai išaugs kelis kartus.